Agentūros vadovo teigimu, klausimas respondentams atrodė taip: kas yra atsakingas už karą Ukrainoje?
„Gavome atsakymus, kurie, tiesą pasakius, nustebino: 13 proc. žmonių yra įsitikinę, kad už karą Ukrainoje atsakinga arba JAV, arba NATO, arba pati Ukraina. Tai nemažai žmonių, mat jei paskaičiuotume „galvomis“, būtų virš 200 tūkst. Lietuvoje“, – LNK paaiškino V. Oržekauskas.
„Visi žmonės gyvena kažkokiame burbule. Tikriausiai ne išimtis ir aš pats“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, apklausa buvo reprezentatyvi, atlikta internete.
„Pagal amžiaus grupes tyrimas yra reprezentatyvus. Tie žmonės, kurie karo kaltę priskiria JAV arba NATO, galvoja, kad Ukraina dabar per daug remiama, kad tos paramos gerokai per daug, nei reikėtų. Jie, aišku, neprisideda prie jokių iniciatyvų remti Ukrainą“, – sakė V. Oržekauskas.
Tas pats tyrimas parodė, kad apie 60 proc. lietuvių visgi yra prisidėję prie kokios nors paramos Ukrainai iniciatyvos.
„Šis tyrimas buvo atliktas užsakius projektui, prie kurio mes prisidedame. Tai projektas, kuriuo žmonės skatinami skambinti į Rusiją atsitiktiniais telefonais ir papasakoti savo nuomonę“, – paaiškino agentūros vadovas.
Jo manymu, minėti 13 proc. respondentų, manančių, jog dėl karo kalti Vakarai arba pati Ukraina, yra stipriai paveikti rusiško informacinio lauko.
„Vieni juos vadina vatnikais, kiti – turbūt prorusiškais žmonėmis. Čia tikriausiai labiau tų žmonių identiteto klausimas, kas jie tokie ir kaip save suvokia“, – sakė V. Oržekauskas.
Priežasčių, kodėl žmonės taip galvoja, anot jo, ne viena.
„Yra tam tikras ratas žmonių, kurie neidentifikuoja savęs kaip Lietuvos piliečių, o labiau kaip plačiosios Rusijos gyventojus, – neatmeskime tokios galimybės. Antras dalykas yra informacinis – uždraudus rusiškus kanalus, kurių turinys ir šiaip buvo „valomas“, alternatyvų rusakalbiams nebuvo pasiūlyta iš viso. Lietuvoje oficialiai, man regis, kokių nors televizijų rusų kalba nėra ir nėra gilių diskusijų, kaip tai kompensuoti žmonėms“, – pastebėjo agentūros vadovas.
Taigi žmonės, pasak jo, informacijos ima ieškoti alternatyviose erdvėse – pavyzdžiui, internete, kur pasisakymai gali būti daug radikalesni.
„Turėtų būti kompleksinių sprendimų: tai ne tik žiniasklaidos pasirinkimas. Tai yra ir edukacija, ir dialogas su tomis grupėmis“, – komentavo V. Oržekauskas.
Be to, jo nuomone, mokyklose vaikus taip pat reikia mokyti kritinio mąstymo.
„Tai turėtų būti pagrindinė šaka, ką turėtų mokėti dabartinis jaunimas“, – teigė pašnekovas.
Visą LNK pokalbį žiūrėkite čia: