„Ramus, nuoseklus avarijos tyrimas bei sugretinimas tų duomenų, kuriuos mes surinkome iš įvykio vietos, ir duomenų, kuriuos buvome surinkę anksčiau. Svarbu, kad tyrėjai, ekspertai, kurie renkasi iš kitų valstybių, pradės savo darbą ir tuomet matysime rezultatus, atitinkančius faktinę informaciją“, – kalbėjo jis.
Jis dėkojo tarnyboms už greitą reakciją į katastrofą, gaisro likvidavimą. Į operaciją buvo įtrauktas ir kariuomenės sraigtasparnis. Pareikšta užuojauta žuvusio piloto artimiesiems.
Laurynas Naujokaitis, Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas, pasakojo, kad antradienį prioritetas teikiamas darbams įvykio vietoje – avarijos vietai skenuoti ir fotografuoti.
„Noriu informuoti, kad prie mūsų komandos prisijungė Vokietijos saugos tyrimų institucijos saugos tyrėjai, o kitų šalių – Ispanijos ir JAV – laukiame atvykstant šiandien“, – sakė jis.
L. Naujokaitis pabrėžė, kad saugos tyrimas yra visiškai nepriklausomas nuo kitų tyrimų, pavyzdžiui, teisėsaugos atliekamo ikiteisminio tyrimo.
Kalbėdamas apie inicijuotą saugos tyrimą, L. Naujokaitis pasakojo, kad jį daryti nebus lengva, o įrodymai ir saugos tyrimui, ir ikiteisminiam tyrimui esą bus bendri.
Gali duoti parodymus prieš save
„Saugos tyrimas yra visiškai nepriklausomas nuo bet kokių kitų ikiteisminių ar administracinių procesų, kuriais siekiama nustatyti, kas kaltas ir kas atsakingas, su jais nesusijęs ir neturi jokio poveikio. Tačiau įrodymai yra bendri tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir saugos tyrime. Šiuo atveju mes bendradarbiaujame renkant įrodymus. Kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, įrodymai visą laiką renkami pagal ikiteisminį tyrimą reglamentuojančius teisės aktus <...>. Šiuo atveju tvarka truputį sudėtingesnė ir tai trunka tam tikrą laiką.
Be to, reikia įsivertinti, kad tai yra komercinio orlaivio avarijos vieta, ji gana didelė, nes orlaivis slydo, nuolaužos išsibarsčiusios, tad reikia ir daugiau laiko ir žmonių“, – komentavo Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas.
Saugos tyrimui avarijos vietoje, pasak jo, kliudo tai, kad šviesus paros metas – trumpas, taigi, dirbti ilgai neišeina, neigiamos įtakos darbui esą turėtų ir blogos oro sąlygos, pavyzdžiui, lietus, sniegas.
I. Naujokaitis teigė, kad liudytojų apklausos Saugos tyrimui vykdomos atskirai nuo tų, kurios daromos ikiteisminiam tyrimui.
„Mums žmonės gali duoti parodymus prieš save, nes žino, kad nebus nubausti. Mes taip pat negalime perduoti liudytojų kontaktų ir jų parodymų ikiteisminėms institucijoms, nes, kaip minėjau, žmonės gali duoti parodymus prieš save. Tačiau noriu informuoti, kad jeigu atlikę saugos tyrimą nustatome, jog yra neteisėtas įsikišimas į aviacijos veiklą, tuomet privalome informuoti ikiteismines institucijas“, – pabrėžė ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas.
Paklaustas, ar yra požymių, kad lėktuvo katastrofa galėjo nutikti dėl sabotažo ar teroro akto, L. Naujokaitis pažymėjo, kad tokių požymių dabar nėra. Bet tai – viena iš tiriamų versijų.
„Taip, jeigu mes rasime to įrodymų, perduosime ikiteisminėms institucijoms ir, aišku, informuosime visuomenę. Bet šiuo metu neturime jokių požymių apie tai“, – tvirtino vadovas ministerijoje.
Policija prašo vaizdo įrašų
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sakė, kad pirmadienio vakarą buvo nuspręsta, jog ikiteisminį tyrimą dėl avarijos atliks ne Vilniaus apskrities VPK, o Kriminalinės policijos biuras. Tyrimą kuruoja Generalinė prokuratūra.
„Ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami, šiuo metu atnaujinti įvykio vietos apžiūros veiksmai“, – sakė jis. Pasak komisaro, įvykio vietoje šiuo metu dirba apie 20 pareigūnų.
„Vykdomas 3D įvykio vietos skenavimas, suteiktas tam tikras langas pakelti dronus ir dronais tiksliai užfiksuoti visą įvykio vietą. Minėti veiksmai šiuo metu atliekami“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad tyrimą padeda vykdyti ir aviacijos ekspertai.
Įvykio vietos apžiūrą ketinama dar vykdyti dvi tris dienas, tik tada iš įvykio vietos bus išgabentos lėktuvo nuolaužos. Jis atskleidė, kad kol kas dar nėra rastas angaras, kur tas lėktuvo liekanas būtų galima laikyti.
„Ateityje jos reikalaus tam tikrų apžiūrų ir tyrimo“, – sakė jis.
A. Paulauskas kreipėsi į žmones, kuriems pavyko nufilmuoti katastrofą, – prašė vaizdo įrašais pasidalinti su policija per „e. policijos“ portalą.
Paklaustas, kodėl praėjus keturioms valandoms po įvykio katastrofos teritorijoje vaikščiojo pašaliniai asmenys, jis atsakė, kad teritorija buvo neaptverta, dėl to ir patekti į ją buvo lengva.
Dabar, jo teigimu, viskas aptverta, teritorija saugoma visą parą.
„Čia, turbūt, jūs [klausiate] dėl paplitusių vaizdo įrašų, kur žmonėms pavyko patekti. Reikia pripažinti, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, reikia įvertinti, jog tikrai didelė teritorija, iš karto atsitverti fiziškai nebuvo galimybių. Buvo gana gausios policijos pajėgos. Matyt, jeigu ne tos policijos pajėgos, tai pašalinių būtų žymiai daugiau, nes smalsių žmonių, kaip žinia, turime. Tikrai neatmetu, kad [galėjo būti] pavienių, atsitiktinių atvejų, kai praeiviai <...> galėjo prieiti arčiau, nusifotografuoti, nufilmuoti ir panašiai. Kai prašvito, atsirado galimybė tinkamai atitverti visą perimetrą, tai buvo nedelsiant padaryta, ir jau šiandien patekti pašaliniam asmeniui praktiškai neįmanoma, nes objektas tiek dienos metu, tiek naktį yra saugomas gausių policijos pajėgumų“, – komentavo A. Paulauskas.
Ar kas nors iš įvykio vietos dingo? Kol kas pareigūnai, anot generalinio komisaro, ko nors tokio nepastebėjo.
Apklausti liudytojai, pranešimų pateikė pareigūnai
Dėl įvykusios aviakatastrofos Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pagal vieną iš jų tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. Pagal kitą – orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis teigė, kad surinkta pirminė informacija neparodė, kad turėtų būti tiriama kokia nors sunkesnė nusikalstama veika. Tyrimą, jo teigimu, atliks Lietuvos kriminalinės policijos biuras, o ikiteisminį tyrimą organizuos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
„Šiuo metu koordinuojame tyrimo atlikimą. Akivaizdu, kad žiniasklaidoje pateikta labai daug informacijos ir ko nors naujo nepasakysiu. Ko gero, žinote – ir orlaivį išnagrinėjote, ir buvusius asmenis išnagrinėjote, ir visas kitas faktines aplinkybes“, – tęsė A. Urbelis.
Jis pažymėjo, kad per pirmadienį buvo apklausta ne mažiau 19 liudytojų, surinkta informacija iš policijos pareigūnų, kurie pirmieji apsilankė avarijos vietoje.
„Per vakar buvo apklausta ne mažiau kaip 19 liudytojų, [parodymai] buvo surinkti iš įvykyje pirmiausia atsiradusių policijos pareigūnų, tai irgi ne mažiau kaip 12 tarnybinių pranešimų apie įvykio situaciją, atliktos tam tikros apžiūros, kiti veiksmai. Akivaizdu, pradėta įvykio vietos apžiūra, ko gero, suprantama, kad ji truks tiek, kiek reikia“, – dėstė A. Urbelis.
Jis nurodė, kad po apžiūros rasti objektai turės būti saugiai pašalinti iš įvykio vietos.
„Tam irgi bus reikalingi tam tikri pajėgumai“, – akcentavo vyriausiasis prokuroras.
„Naudodamasis proga ir pasinaudodamas sena praktika galiu pasakyti, kad dirbant įvykio vietose paprastai būna žmogiškų klaidų – gal kas nors praleidžiama, ko nors nerandama. Akivaizdu, kad nereikėtų daryti sensacijos. Kažką kažkam suradus ir identifikavus su įvykiu kviesčiau paskambinti į policiją, pranešti apie galimą radinį ir pateikti. Aišku, pageidautina pareigūnams, o ne žiniasklaidos atstovams“, – kalbėjo A. Urbelis.
Prokuroras A. Urbelis, paklaustas, ar yra informacijos, kad galėjo būti ryšių sutrikimų, sakė, jog tokių duomenų nėra.
„Mes turime duomenų, kuriuos turite jūs visi. Tai yra, matėme pirminę informaciją apie navigaciją, turime vaizdo įrašų. Kaip girdėjote generalinio komisaro ir specialistų paaiškinimus apie tai, kad incidentas įvyko leidžiantis, taigi, <...> lėktuvas nenukrito iš dangaus, nuo viršaus kažkur į apačią. Akivaizdžiai tokia situacija rodo, kad gal kokios nors techninės galimybės buvo blogos, gal kokių trukdžių atsirado orlaivyje dėl ko nors. Gal, pavyzdžiui, dėl tam tikros nepriežiūros. Bet tai grynai prielaidos, kurios leidžia suformuoti tyrimo kryptį“, – kabėjo jis.
Prokuroras sakė, kad tęsiant tyrimą gali būti nustatyta ir kitų nusikalstamų veikų požymių, ir tik juos nustačius galima kalbėti apie tyrimą pagal kitas Baudžiamojo kodekso nuostatas.
„Juk negalime mes dabar, pavyzdžiui, pradėti tyrimo dėl nužudymo <...>. Jokių objektyvių duomenų apie nužudymą mes negalime. Turime atsakingai pasirinkti tyrimo kryptį remdamiesi faktiniais duomenimis. Dėl to, ką jūs klausėte, tokių duomenų tikrai nėra, tai tyriminės prielaidos“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar prokuratūra bendradarbiauja su žvalgyba, jis sakė, kad bendradarbiaujama su visomis institucijomis, taip pat ir užsienio partneriais.
Anot prokuroro, nukentėjusiuoju kol kas byloje niekas nėra pripažintas, įtariamųjų taip pat nėra. „Dar turime kur tobulėti“, – ironizavo jis.
Ragina vengti spekuliacijų
Vyriausiasis prokuroras A. Urbelis leido suprasti, kad pradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimo sabotažo ar terorizmo dabar nebuvo pagrindo. Bet jei toks vykdant tyrimą atsiras, ta kryptimi, anot jo, ir bus einama.
„Objektyvūs požymiai, kurie šiuo metu nustatyti, leidžia atlikti tyrimą ta kryptimi, kuria mes atliekame. Jeigu laikydamiesi tos krypties nustatysime kitų objektyvių duomenų, kurie leistų tyrimą [pakreipti] kita linkme, mes ją tęsime. Tikrai dabar negalime kalbėti prielaidomis <...>. Aš, ko gero, vengčiau spekuliacijų apie galimą teroro aktą ar kitą veiksmą, kol neturime jokių objektyvių aplinkybių. Mus stebi nelabai geri kaimynai ir kiekvieną situaciją jie bandys išnaudoti būtent tam, kad nepasitikėjimą oficialia informacija skleistų visuomenėje. Taigi kviesčiau pasitikėti valstybės pareigūnais, – jie atsako už savo žodžius, jie yra davę priesaiką Lietuvai, ir tikėti tikra, patikima informacija“, – kalbėjo A. Urbelis.
Ar yra tiriama versija, kad Vilniaus oro uosto ryšių ar kitų skrydžiams būtinų komunikacijų sistemos galėjo veikti netinkamai?
Vyriausiasis prokuroras patvirtino, kad taip.
„Čia yra plačioji versija, kad įvyko, kaip jūs ir minite, ar lakūno klaida, žmogiška klaida, ekipažo nario klaida, ar gali būti klaida, susijusi su techniniais duomenimis. Mes ta linkme ir tiriame“, – nurodė A. Urbelis.
Po aviakatastrofos virš Vilniaus ėmė sukti ratus orlaivis laboratorija, kuris tikrina ir kalibruoja įvairias oro uosto navigacines sistemas.
A. Urbelis tikino, kad šio lėktuvo atsiradimas virš sostinės nėra susijęs su prokuratūros atliekamu tyrimu.
„Manau, tai susiję su aviacijos saugos klausimais“, – svarstė jis.
Gyventojai bus perkelti į socialinius būstus
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pasakojo, kad žmonės, kurie gyveno name šalia avarijos vietos, buvo perkelti į viešbutį, jiems teikta pagalba – karštas maistas, maisto produktai.
Artimiausiu metu gyventojai, mero teigimu, bus perkelti į socialinius būstus.
„Dabar planas – šiandien susirinkti visus poreikius, asmenų duomenis ir pradėti kalbėti apie jų perkėlimą į socialinius būstus po kelių dienų, o galbūt kitą savaitę. Mes pasiūlysime visiems persikelti į socialinius būstus, kol žmonėms bus galima grįžti į savuosius. Suprantame, kad dalis namo sugriauta, reikės atstatyti ir panašiai. Mūsų žmonės dirba. Standartiškai nelaimės atveju priklauso ir socialinių išmokų, tai šiandien bus ta diena, kai aprimus pirminiam stresui bus surinka visa informacija apie pajamas, apie turtą ir viskas bus paskaičiuota, kas ir kam priklauso“, – spaudos konferencijoje kalbėjo meras.
Jis teigė, kad eismas šalia aviakatastrofos vietos visiškai atkurtas.
„Įtaka infrastruktūrai arba bendrai susisiekimui minimali, praktiškai jokios žalos nepatyrėme“, – pažymėjo V. Benkunskas.
Trečiadienį, jo teigimu, turėtų būti pirminių duomenų dėl taršos aplinkai, chemijos, išsiliejusios ant viršutinio grunto sluoksnio, – taip esą žada aplinkos apsaugos specialistai. Jei reikės, pasak V. Benkunsko, teršalai bus nuvalyti.
Pasak jo, ekspertai vertins lėktuvo apgadinto namo būklę. Jo teigimu, tai bus daroma tada, kai bus galima. Mero teigimu, vizualiai matyti, kad pažeista apie pusė namo, atjungtos visos namo komunikacijos.
Anot jo, kad nekiltų pavojaus gelbėtojams, buvo nugriauta viena namo siena.
Mero žiniomis, namas nebuvo apdraustas.
Paklaustas apie žalos atlyginimą meras sakė, kad bus kalbamasi tiek su aviakompanija, tiek su DHL.
„Tai ankstyvi klausimai, mūsų pagrindinis tikslas yra pasirūpinti žmonėmis. Vakar buvo ta pirminė diena, kai daug streso ir psichologinio spaudimo žmonės gavo, dabar tiesiog visą informaciją susirinksime, socialinis būstas bus teikiamas tiek, kiek reikės“, – sakė jis. Mero duomenimis, viešbutyje apsigyveno 13 žmonių, vienas žmogus pasirinko kitą būstą. Tarp nukentėjusiųjų yra du nepilnamečiai vaikai.
Ankstyvą pirmadienio rytą, visai šalia Vilniaus oro uosto, sudužo krovininis lėktuvas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nukrito Vokietijos įmonės DHL krovininis lėktuvas „Boeing 737“, skrydį vykdė „SWIFT Air“.
Atsitrenkęs į žemę orlaivis kelis šimtus metrų čiuožė žeme, kliudė gyvenamojo namo dalį, kilo gaisras, evakuota 12 šio namo gyventojų.
Katastrofa pareikalavo ir aukos – Ispanijos piliečio, vieno iš orlaivio pilotų, kiti 3 įgulos nariai įvykį išgyveno.
Žuvusiam pilotui buvo 48 metai, skelbia policija. Taip pat sužalotas kitas pilotas, 34 metų Ispanijos pilietis. Per nelaimę sužalojimų patyrė kartu su jais skridę 55 metų Vokietijos pilietis ir 34 metų Lietuvos pilietis.
Nuo lėktuvo nuolaužų smūgio išgriuvo dalis namo sienų. Išdegė namo vidus, sudegė ir išardyta apie 150 m2 stogo konstrukcijų. Išdegė automobilis „Volvo“, mikroautobusas „Ford“ apvirto ant šono ir sudegė galinė jo dalis, taip pat apdegė automobilis „Renault Clio“.
Po įvykio išplatintas orlaivių pilotų pokalbis su skrydžių centru. Jame apie jokius gedimus pranešta nebuvo.