Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ pirmiausia paaiškino, kas yra savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas.
„Tai yra analitinė priemonė, kuri yra skirta savivaldybėms, centrinės valdžios institucijoms, kurios galėtų duomenimis grįstais rezultatais atitinkamai įvertinti, kokia situacija savivaldybėse yra. Tada atitinkamai ten, kur yra blogesnė situacija, nustatytų tam tikrus prioritetus, kad ta gyvenimo kokybė toje vietovėje gerėtų ir atotrūkis tarp atskirų savivaldybių mažėtų“, – aiškino pašnekovas.
Šis indeksas vedamas surinkus statistinius duomenis apie savivaldybes, šiuos duomenis suskirsčius į 6 esmines grupes.
„Tai yra materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos, švietimo paslaugos, demografija, viešoji infrastruktūra ir gyvenimo kokybė ir saugumas. Ši bendra visuma ir yra suprantama kaip gyvenimo kokybė“, – sakė V. Serbenta.
Ir nors šie duomenys leidžia lyginti šalies savivaldybes tarpusavyje, pasak pašnekovo, dėl jų skirtumų būtų sunku tai padaryti.
„Būtų sunku lyginti Klaipėdos savivaldybę ir Pagėgius. Reikia suprasti, kad savivaldybės yra labai skirtingos“, – kalbėjo Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas.
Bet pažymėti ir teigiami rezultatai kaimiškose vietovėse, teigė pašnekovas.
„Laiko dinamika, kurią mes nagrinėjome, apėmė nuo 2013 metų. Tai atitinkamai ir gyvenimo kokybė pagerėjo, kai kuriose srityse ir ženkliai. Kaip, pavyzdžiui, materialinės gyvenimo sąlygos vidutiniškai Lietuvoje pagerėjo bene 140 procentų per tą laiką, o kaimiškose vietovėse tas procentas buvo dar didesnis – iki 150 procentų.
Matyt, kad tai yra natūralu. Nes kaimiškose vietovėse ir poreikis, ir potencialas buvo didžiausias. Vienas iš tokių rodiklių, kuris labiau daro įtaką gyvenimo kokybei iš materialinio gyvenimo sąlygų, tai yra darbo užmokestis. Jeigu gauni didesnį darbo užmokestį, tai ir kiti poreikiai atsiranda didesni.
Tai darbo užmokestis vidutinis per tą laiką padidėjo dvigubai“, – statistinius duomenis laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ vardijo V. Serbenta.
O kalbėdamas apie gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą, tendencijos, pasak pašnekovo, rodo, kad per minėtą laikotarpį atsirado maždaug ketvirčiu daugiau ūkio subjektų.
„Kurie sukūrė papildomą pridėtinę vertę maždaug 70 procentų didesnę nei 2013 metais. Ką tai reiškia? Tai reiškia naujas darbo vietas, papildomą darbo užmokestį gyventojams. Tai daro įtaką ir gyvenimo kokybei.
Iš mano išvardintų rodiklių per tą laikotarpį augo visi. Tačiau vienas iš rodiklių – demografija, rodo neigiamas tendencijas. Jis sumažėjo 10 procentų. Ir tam didžiausią įtaką darė sumažėjęs gimstamumas. Čia yra bendrosios tendencijos ne tik Lietuvoje.
Neigiamas taip pat išlieka ir atvykstančių ir išvykstančių gyventojų balansas. Taigi, demografiniai pokyčiai yra tas rūpestis, dėl kurio reikėtų susirūpinti mums visiems. Dėl mūsų ateitis ir gerovės“, – teigė V. Serbenta.
Visą LNK pokalbį su V. Serbenta žiūrėkite čia: