KTU Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas LNK daugiau papasakojo apie atliktą tyrimą. Jo teigimu, buvo tikrinami tam tikri teiginiai, kurie siejasi su sąmokslo teorijomis.
„Pavyzdžiui, vienas iš populiariausių teiginių skamba maždaug taip – „visa politika yra lėlių teatras, kur viskas yra valdoma virvutėmis“. Maždaug 60 procentų respondentų su tokiu teiginiu sutiko, arba visiškai sutiko.
Tada buvo tokių teiginių, kurie buvo sąlyginai nepopuliarūs. Kaip, pavyzdžiui, teiginys, jog Izraelis netiesiogiai daro įtaką mūsų užsienio politikai. Mes taip žiūrėjome į antisemitizmo reikalus. Ten buvo 20 procentų sutinkančių. Ir yra teiginiu „per vidurį“ – kažkas apie COVID–19, ar jis buvo specialiai sukurtas ir išplatintas.
Taigi, yra visas spektras teiginių, o vidurkis – maždaug apie 40 procentų respondentų greičiau arba visiškai sutiko su 20 skirtingų teiginių“, – LNK sakė KTU politologas A. Lašas.
LNK eteryje A. Lašas, paklaustas, ar karo Ukrainoje kontekste tikėjimas sąmokslo teorijomis ar kraštutiniais teiginiais yra pavojingas, teigė, kad tai yra nerimą keliantis dalykas.
„Bet sąmokslai kartais vyksta. Ir politika kartais nori kažką manipuliuoti ir ne tik politikai, žmonės su galia. Nereikia šito fenomeno visiškai marginalizuoti ir pasakyti, kad čia grupelė marginalų taip tik galvoja.
Ne, mes visi esame informacine prasme pažeidžiami, todėl tai nėra kažkas keisto. Bet tai gali būti ir grėsmė nacionaliniam saugumui, jeigu mes pradedame eiti į kraštutinius dalykus, pradedame priimti kažkokią propagandą, kuri kvestionuoja mūsų pamatines institucijas, šalies istoriją, vertybes. Tada taip, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – tikino KTU Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.
A. Lašas teigė, jog Lietuva pernelyg ryškiai iš kitų Europos šalių šiuo bruožu neišsiskiria.
„Nors mes labiau turime tam tokį prielankumą. Bet, tarkime, Lietuvoje, pereinant prie veiksnių, kurie lemia tokį mąstymą, mūsų pagrindinis tyrimo objektas ir buvo ten, tai, pavyzdžiui, vienas iš jų – magiškas mąstymas.
Žmonės tiki horoskopais, telepatija, pranašiškais sapnais ir kitais dalykais. Tai jau yra mūsų „post–sovietinio“ fono dalis – žmonės labiau linkę tikėti tais dalykais“, – kalbėjo A. Lašas.
LNK pašnekovo teigimu, tikėjimas horoskopais ir panašiais dalykais labai aiškiai koreliuoja su tikėjimu konspiracijomis.
„Kodėl? Nes jos naudoja iš esmės tą patį mechanizmą – žmonės galvoja, kad yra kažkokios nematomos jėgos išorėje, kurios kažką veikia, kontroliuoja ir žmonės neturi jokios įtakos. Tai tas magiškas mąstymas ir sąmokslo teorijų, konspiracinis mąstymas turi tuos pačius elementus, panašią pasaulėžiūrą. Jie ir susikalba“, – kalbėjo KTU politologas A. Lašas.
Tyrimą atlikusio universiteto atstovas A. Lašas LNK eteryje kalbėjo, jog amžiaus, išsilavinimo aspektai nėra reikšmingi.
„Išlieka to magiško mąstymo aspektas, jis tikrai labai stiprus. Tada – nepasitikėjimas politinėmis institucijomis, didžiausiomis žiniasklaidos priemonėmis nepasitikėjimas. Dar vienas iš tų veiksnių yra psichologinių veiksnių, kurie irgi šiek tiek koreliuoja – kaip nerimas dėl ateities“, – vardijo A. Lašas.
Visą LNK pokalbį su A. Lašu žiūrėkite čia: