Naujausio tyrimo duomenys
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian tikino, jog 2022 metais vasarą atliktas tyrimas „šiek tiek nutraukė demonizavimo skraistę“ nuo naktinių klubų, kitų pasilinksminimo vietų.
„Tyrime dalyvavo naktinių klubų, pasilinksminimo vietų lankytojai. Tyrimas gal šiek tiek nutraukė demonizavimo skraistę nuo tų pačių naktinių klubų, vietų. Nes tikrai toks gajus mitas, kad šiose vietose būtinai pasiūlys narkotikų, įsigysi, vartosi ir panašiai.
Tačiau tyrimas parodė, kad tik ketvirtadaliui lankytojų toks pasiūlymas bent kartą buvo jų lankymosi metu. 5,6 procentai susigundė ir pirko“, – Žinių radijo eteryje sakė G. Belian.
Jos teigimu, dažniausiai naktinių klubų lankytojai narkotikus dažniausiai vartoja vakarėliuose namuose – 77 procentai. 51 procentas nurodo, kad jie vartoja ramioje aplinkoje – savo namuose su draugais. 40 procentų nurodo, kad naktiniuose klubuose, 36 procentai – muzikos festivaliuose.
Tyrimas atskleidė ne tik, kur naktinių klubų lankytoja narkotikus vartoja, bet ir kur jų įsigyja.
„85 procentai nurodo, kad įsigyja iš savo draugų, 39 procentai – iš narkotikų prekeivių, 15 procentu – iš narkotikų prekeivių konkrečiai naktiniuose klubuose. Galima pajuokauti, kad ne tokie jau baisūs tie naktiniai klubai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė G. Belian.
Ji pabrėžė, jo negalima sakyti, kad visi naktiniai klubai yra vienodi.
„Beveik 37 procentai (apklaustųjų, aut. p.) sakė, kad bent kartą narkotikus vartojo naktiniuose klubuose. O bendroje populiacijoje – tik 14 procentų“, – teigė Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė.
Medikė: Lietuvoje ne klubuose narkotikai vartojami daugiausiai
Gydytoja, toksikologė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skyriaus vedėja Gabija Laubner Sakalauskienė teigė, jog nieko naujo narkotikų vartojimo klausimu Lietuvoje nevyksta.
„Tyrimas naujas, bet situacija ir informacija pati, kas vyksta su psichoaktyviomis medžiagomis tikrai nėra nauja. Keletą metų – gal net penkerius, ar daugiau, vyksta labai panašūs dalykai.
Kuomet vis jaunesni žmonės vartoja psichoaktyvias medžiagas, rinkdamiesi jas geriau nei alkoholį. Ta tendencija vyksta, Lietuva nėra vėliavnešė, visa Europa panašiai gyvena“, – sakė medikė G. Laubner Sakalauskienė.
Toksikologė teigė, jog yra išskiriami trys narkotikų įsigijimo keliai: klubinis, gatvinis ir internetinis.
Anot jos, Lietuvoje klubinis narkotinių medžiagų vartojimas nėra pagrindinis.
„Vis tiek daugiausiai iš ataskaitos matome, kad iš draugų ir gatvėje žmonės gauna“, – sakė G. Laubner Sakalauskienė.
Paklausta, kaip spręsti narkotikų vartojimo problemą Lietuvoje, medikė teigė, jog svarbiausias – santykis tarp tėvų ir vaikų.
„Iš jo paskui išeinantys dalykai: kiek vaikas tėvais pasitiki, kiek gali kalbėti apie tai, ką jis daro, kiek jis smalsus, kiek jis gali klausti. Visą laiką pabrėžiu, kad tėvai, kalbėdami apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą vaikams turėtų pasakyti ir kodėl žmonės juos vartoja.
Nes kalbėti vien tik apie žalą, kai draugai pasakos, kaip gerai veža ir labai gera. Vaikai turėtų sužinoti iš tų pačių asmenų, kodėl tokios medžiagos yra vartojamos, ko siekiama“, – kalbėjo medikė G. Laubner Sakalauskienė.
Ji dar pridūrė, jos svarbų vaidmenį vaidina ir užimtumas bei prevencija.
Bakas: yra trys pagrindinės bėdos
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas Žinių radijo laidoje teigė, jog ryškėja trys pagrindinės problemos.
„Tendencijos ir šitos, ir apskritai bendraujat vienmandatėje apygardoje su žmonėmis, narkotikų problema tampa didžiule problema visuomenėje, tėvams. Neseniai turėjau susitikimą su tėvų organizacijomis ir ryškėja trys pagrindinės problemos.
Pirma – galimybė vaikams būti užimtiems, kad būtų prieinamos popamokinės veiklos. (…) Antras dalykas – policijos veikla galėtų būti ryškesnė. Pavyzdžiui, nukreipta į didžiuosius tiekėjus ir platintojus. (…) Na, ir trečias aspektas – galimybė vaikams gydytis nuo priklausomybių. Žinau, kad tėvai susiduria su didžiulėmis problemos vien tam, kad galėtų patekti į gydymo įstaigą, tai užtrunka daugybę laiko ir energijos“, – problemas Žinių radijo eteryje vardijo Seimo narys V. Bakas.
Nevyriausybininkas: mane nustebino, kur narkotikai vartojami
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys teigė, jog naktiniuose klubuose vykdyti prevenciją yra per vėlu, čia jau reikia galvoti apie galimą žalos mažinimą.
„Klubuose, festivaliuose daryti prevenciją yra per vėlu. O tai, kad prevencinės programos Lietuvoje yra šlubos ir kreivos, čia yra atskira dviejų dienų pokalbio tema“, – sakė G. Duoblys.
Naujausias tyrimas parodė, kad didžioji dauguma narkotikus gauna iš savo draugų. Buvo ir duomenų, kurie Žinių radijo pašnekovą G. Duoblį nustebino.
„Tai yra labai paplitę, tam yra labai daug priežasčių. Vienas dalykas yra mažo kiekio turėjimo savo reikmėms, be tikslo platinti kriminalizacija, tada draugai dalinasi. Nes pirkti iš prekeivių, gal perka didesniais kiekiais, nežinau.
Bet kas mane tikrai nustebino – kur vartoja narkotikus. Tai virš 70 procentų vartoja namuose vakarėliuose, antroje vietoje – savo namuose, ramybėje, be vakarėlių. Klubai tik trečioje vietoje. Mes susitelkę į klubus, bet nematome, kur yra tikroji narkotikų vartojimo vieta. Festivaliai yra iš viso yra tik ketvirtoje vietoje“, – kalbėjo Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas.
Socialinių mokslų centro teisės instituto mokslo darbuotojas, teisininkas, kriminologas Mindaugas Lankauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog duomenys nei nustebino, nei išgąsdino.
„Rezultatai yra gana panašūs į senesnio tyrimo, jei neklystu, 2011 metų. Kai irgi buvo tiriamos naktinio pasilinksminimo vietos, tada irgi buvo apie 30 procentų žmonių“, – kalbėjo kriminologas M. Lankauskas.
