Reitingų sūpuoklės
Nuo kovo mėnesio, kada buvo daryta paskutinė „Vilmorus“ apklausa, TS–LKD savo persvarą iššvaistė. Kovą už ją būtų balsavę 17 proc. apklaustųjų, birželio apklausos metu paaiškėjo, kad šis skaičius susitraukė iki 14,3 procentų.
LVŽS reitingas nežymiai ūgtelėjo – kovą jis buvo 12,4 proc. birželį – 13,4 procento.
Trečioje vietoje stabiliai laikosi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kovą už šią partiją balsą būtų atidavę 8,3 proc. apklaustųjų, o birželį – 9,1 procento.
Liberalų sąjūdis savo palaikymą taip pat augino, kovą už šią partiją balsavę būtų 3,1 proc. apklaustųjų, birželį – 4,3 procento.
Birželį Liberalų sąjūdis liko penktoje vietoje, nes jį aplenkė Darbo partija, nors ji per laikotarpį tarp „Vilmorus“ vykdytų apklausų palaikymą truputį išbarstė: kovą partiją būtų palaikę 5,1 proc. apklausoje dalyvavusių, birželį – 4,6 procento apklaustųjų.
„Tvarka ir teisingumas“ sulauktų 3,1 proc. rinkėjų paramos (3,8 proc. kovą). Apklausa buvo atlikta dar iki „tvarkiečiams“ priimant sprendimą partiją likviduoti, buriantis į naują politinį darinį „Laisvė ir teisingumas“.
Apklausos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga sulauktų 2,2 proc. paramos, Socialdemokratų darbo partija – 2,1 proc., Laisvės partija – 2 proc., Centro partija Gerovės Lietuva – 1,7 proc., Krikščionių sąjunga – 0,4 proc. apklaustųjų paramos.
„Nieko ir neįvyko“
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigė, kad didelių pokyčių partijų reitingų lentelėje nėra, nes ir didelių judesių čia nebuvo.
„Man pasirodė, kad per tuos du mėnesius politinėje scenoje nieko ir neįvyko. Buvo daug debatų dėl kaukių dėvėjimo, kavinių, bet ne dėl partijų programų ir panašiai, visa tai buvo pamiršta. Ir tos partijos, kokios jos buvo, tokios ir liko šiam momentui“, – Delfi naujausius reitingus komentavo „Vilmorus“ direktorius.
Jis teigė, kad pirmosios trys partijų reitingų lentelės vietos – priartėjo viena prie kitos.
„Tėvynės sąjungos rezultatas truputį sumažėjo, bet tai čia nėra kažkokia ypatinga tendencija, LVŽS rezultatas truputį paaugo. Premjero Sauliaus Skvernelio rezultatas irgi paaugo, tai gal čia su tuo susiję. O LSDP matoma šiokia tokia augimo tendencija“, – teigė jis.
V. Gaidys pažymėjo, kad arti pusės apklaustųjų nuomonės neturėjo, arba nežinojo, kokią politinę jėgą palaikyti.
Kovo mėnesį 11,7 proc. teigė, kad nebalsuotų, 25,9 proc. – nežinojo. Birželio mėnesio apklausos duomenis – šis skaičius gana panašus – 11,9 proc. teigė, kad nebalsuotų, nežinojo bene procentu daugiau – 26,8 procento.
„Artėjant rinkimams paprastai daugėja tų neapsisprendusių, pradeda galvoti, nežino. Kitas aspektas – nelabai ir buvo kažkokios partinės kovos“, – sakė jis.
„Kovą prieš pandemiją žmonės įvertino teigiamai – virš pusės palankiai įvertino tas priemones (naudotas, aut. p.), ribojimus“, – Delfi sakė „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys.
Prastas signalas konservatoriams
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius, vertindamas naujausius partijų reitingus, teigė, kad aiškiausias – itin prastas signalas reitingų lyderei Tėvynės sąjungai.
„Iš esmės tendencijos nesikeičia – išskyrus tikrai labai prastą signalą Tėvynės sąjungai. (…) Tokių svyravimų tikrai nebūna dažnai. Tai sakyčiau, kad konservatoriams reikia galvoti, ką jie daro ir kaip jie daro. Nes panašu, kad stiklinių lubų efektas jiems tikrai nėra susilpnėjęs, gal net priešingai – pastiprėjo.
Dar yra viena žinia – apklausa vyko jau po to, kai būti sąrašo lydere buvo paskelbta I. Šimonytė. Panašu, kad rinkėjai liko indiferentiški tai žiniai, ką ir buvo galima prognozuoti. Jei kas tikėjosi, kad staiga įvyks naujų rinkėjų susitelkimas aplink TS–LKD vien paskelbus, kad I. Šimonytė bus sąrašo lyderė, tokių aliuzijų nereikėjo turėti“, – teigė jis.
A. Krupavičius teigė, kad I. Šimonytė prie Tėvynės sąjungos turėtų pritraukti liberalų rinkėją. Bet liberalių jėgų ne viena.
„Priežastis yra ir tame, kad daliai tų pačių TS–LKD rinkėjų I. Šimonytė atrodo per daug liberali. O dėl liberalių rinkėjų kardus galanda 3,5 partijų: Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga ir buvę Artūro Zuoko šalininkai. (…) Aišku, I. Šimonytė turi tam tikrą galimybę mobilizuoti buvusių rinkėjų ir rėmėjų ratą iš prezidento rinkimų. Bet ta mobilizacija, labai tikėtina, bus ribota“, – Delfi sakė politologas A. Krupavičius.
Vertindamas LVŽS rezultatą, politologas teigė, kad jų palaikymas galėjo būti net ir didesnis.
„Jis galėjo būti net ir didesnis, būtent pandemijos kontekste, kada pirmu smuiku grojo valdančioji koalicija. Viešojoje erdvėje taip pat, tai buvo partija Nr. 1. (…) Kitose šalyse valdančiųjų partijų reitingai pandemijos kontekste kilo daugiau nei LVŽS“, – tikino jis.
A. Krupavičius Delfi sakė, kad jei tokia pati tendencija liks iki pat spalio mėnesio, tai gera žinia.
„Ši reitingų žinia nėra bloga, jų reitingas buvo savotiškose sūpuoklėse – tai pakyla, tai leidžiasi. O dabar, panašu, tą stabilų reitingą, mažą jo augimą, jie gali išlaikyti iki pat Seimo rinkimų. Tai jiems yra žinia iš esmės gera. Jei jie turėjo aliuzijų, kad daug rinkėjų mesis remti LVŽS, tai ta iliuzija išsisklaidė kaip muilo burbulas“, – kalbėjo politologas.
Jis pridūrė, kad LVŽS dar turi mobilizacinį elementą – numatomas sąrašo lyderis, premjeras S. Skvernelis, savo reitingą taip pat padidino.
„Tikėtina, kad mobilizacinis rinkėjų potencialas šiek tiek paaugs. Bet tikėtis perversmo visuomenės nuomonės apklausose LVŽS naudai, tikrai negalima“, – aiškino jis.
Gali turėti slaptų vilčių
Trečioje reitingų lentelės pozicijoje – Seimo mažumoje dirbanti LSDP. A. Krupavičiaus teigimu, šis rezultatas partijos džiuginti taip pat neturėtų.
„Jeigu žiūrėtume į jų balsus nuo ateisiančių balsuoti, tai jų balsus procentas yra labai panašus į tai, ką jie turėjo per rinkimus į Europos Parlamentą (EP) – tai nei pirmyn, nei atgal. Kadangi socialdemokratai yra vertinami kaip ta partija, kuri galėtų varžytis dėl aukščiausių vietų, tas jų reitingas yra kol kas per žemas. Kol kas jie nusileidžia LVŽS, TS–LKD. Kol kas reitingo dinamika irgi proveržio nežada.
Gera žinia, kad rinkimų rezultatai pastaraisiais metais LSDP buvo šiek tiek geresni nei reitingai. Jeigu ji vėl pasitvirtins, tai gali jie turėti slaptų vilčių, kad ganėtinai žemi reitingai nekiš kojos realiame balsavime“, – situacijos vertinimo dalijosi A. Krupavičius.
Ketvirtoje lentelės vietoje likusi Darbo partija, anot pašnekovo, gali tikėtis didesnio palaikymo proveržio.
„Darbo partija turi vieną rezervą, kuris šioje apklausoje dar nėra matomas – per 3 procentus rinkėjų, palaikančius „Tvarką ir teisingumą“. Visgi, nereikia turėti vilčių, kad visi palaikę šią partiją pereis į Darbo partijos stovyklą, bet rezervą ši partija turi“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Jis teigė, kad neturėtų pasikartoti 2016 metų Seimo rinkimų katastrofa.
„Reitingai tada tikrai rodė gana palankią situaciją, ir kad jie neperžengė 5 procentų, tai buvo gal ir nedidelė, bet sensacija“, – praėjusius Seimo rinkimus prisiminė jis.
A. Krupavičius tikėjosi, kad Tėvynės sąjungos rezultato nuosmukis privers penktoje reitingų lentelės vietoje likusį Liberalų sąjūdį aktyviau dirbti.
„Kol kas jie turi galimybę peržengti 5 procentų kartelę, bet konkurencija, kuri vyksta dėl liberalių rinkėjų, užtikrintai teigti, kad taip ir atsitiks, neleidžia. Juo labiau, kad Laisvės partija gana aktyviai pradeda rinkimų kampanijos veiksmus, o Tėvynės sąjungos rezultato sumažėjimas turėtų būti spyris irgi suaktyvinti rinkimų kampaniją“, – patarimą partijai perdavė A. Krupavičius.
Nors aiškus nuosmukis fiksuojamas tik vienos partijos palaikyme, VDU politologo teigimu, džiūgauti nereikėtų niekam.
„Tėvynės sąjungai reikėtų labai gerai svarstyti, ką reikėtų skubiai daryti. Jeigu tokios tendencijos išliks, jų perspektyvos gali būti blogesnės nei buvo 2016 metų Seimo rinkimuose. O kitiems, tai nei valstiečiai–žalieji negali fanfarų pūsti, bet lygiai taip pat kiti. Atsargaus optimizmo, sakyčiau, gali turėti, visos, išskyrus Tėvynės sąjungą, nes jų reitingo šuolis žemyn per tokį trumpą laiką yra per daug“, – kalbėjo VDU politologas.
Pavojingos tendencijos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė pabrėžė, kad beveik visi „Vilmorus“ užfiksuoti reitingo pokyčiai yra paklaidos ribose. Tad pokyčiai turėtų būti vertinami tik kaip galimos tendencijos signalai.
„Opozicijai rasti savo vietą karantino metu buvo labai sudėtinga. Kartais tas garsus kalbėjimas nedavė tam tikro rezultatą. Nes mes matėme nebūtinai visada turiningą rezultatą. Buvo šiek tiek kalbėjimo tik dėl kalbėjimo. Kartais atrodydavo, kad supratę, jog visiškai nyksta iš viešosios erdvės, opozicijos atstovai bandė joje atsidurti dirbtinai, arba bandyti hiperbolizuoti tam tikrus įvykius“, – kalbėjo politologė.
Kaip pavyzdį ji priminė opozicijos priekaištus premjerui S. Skverneliui dėl atlikto testo dėl koronaviruso.
„Manau, kad iš opozicijos yra tikimasi daugiau. (…) Manau, kad buvo tokių epizodų, kurie labiau kenkė, nei padėjo. Buvimas viešojoje erdvėje ne visada buvo gerai apgalvotas“, – konservatorių veiksmus vertino R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, panašią „bėdą“ pademonstravo ir valstiečiai.
„Atrodo, kad jie kalba tik apie konservatorius. Net jei klausimas nėra su tuo susijęs, atsakymas visada prasidės nuo žodžių junginio „o konservatoriai“. Kitaip tariant, rinkėjas tikrai gali pavargi nuo tų tarpusavio rietenų, kurios tampa jau šiek tiek karikatūrinės. Čia jau turėtų būti signalas, kad reikia labai gerai apgalvoti kritiką, veiksmų planą ir kuriamą įvaizdį viešojoje erdvėje“, – kalbėjo politikos ekspertė.
Ji pridūrė, kad ginčai ir rietenos vargina žmones, jie valdžioje nori matyti realiai dirbančius atstovus.
„Viltis ir noras yra matyti (valdžioje, aut. p.) žmones, kurie linkę spręsti problemas, o ne jas kurti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Nors kilo atskirų LVŽS politikų palaikymas, nereiškia, kad tai persiduos ir partijai. O kur dar rinkėjų noras vis ieškoti „naujų gelbėtojų“.
„Tai, kad yra vertinami gerai atskiri partijos žmonės, nereiškia, kad partijos reitingas turėtų iš karto labai kilti. Nes turėkime mintyje ir tai, kad rinkėjai nori permainų. Nepaisant to, kad dabar gerai vertina Vyriausybės darbą kontroliuojant viruso krizę, bet tai nereiškia, kad negalvoja apie kitą galimą valdžią. Lietuvoje rinkėjai turi savybę ieškoti „naujų gelbėtojų“, vis galvoti apie permainas. Čia yra toks momentas, kad dėl pačios partijos yra abejojama“, – Delfi sakė politologė.
Žino savo kainą
Socialdemokratų palaikymas , anot politologės, gana stabilus. Anot R. Urbonaitės, to nori ir šios partijos atstovai, nes aktyviai ruošiasi rinkimams.
„Socialdemokratai yra užėmę gana pilką poziciją, jie yra kažkur tarp kažko. Jie bando būti tuo taikos balandžiu, stengiasi pernelyg nekritikuoti. Matyt, viliasi, kad dalis rinkėjų gali grįžti pas juos. Jie tikisi laimėti kovoje „kur du pešasi, trečias – laimi“. (…) Dėl to jie ir balansuoja tokioje keistoje pozicijoje ir reitingas nejuda, nesiūbuoja. Tai tokią situaciją ir turime. Bet jie neturėtų užmigti ir galvoti, kad viskas savaime gerai ir susiklostys. Reitingų stabilumas socdemų neturėtų apgaulingai nuraminti“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, LSDP atstovai supranta, kad gali būti itin svarbiu žaidėju, formuojant valdančiąją koaliciją po kitų rinkimų. Tad, žinodami savo kainą gali „nepersistengti“, nes gali būti geidžiami tiek konservatorių, tiek ir valstiečių.
MRU politologė teigė, kad Darbo partijos likimas priklauso nuo jos lyderio Viktoro Uspaskicho veiksmų.
„Darbo partija kol kas laikosi tame pačiam būvyje, nes reitingas pakilo grįžus V. Uspaskichui, jei taip galima pasakyti, tai jis toks ir laikosi. Kol kas mes V. Uspaskichą matome labai epizodiškai, tad pasakyti, kur eina ši partija pajudės artimiausiais mėnesiais, labai sudėtinga. Kad potencialą peržengti 5 procentus jie turi, tai galime sakyti. Dabar jie tokia „miegančioji gražuolė“ ir nežinau ar V. Uspaskicho „bučinys“ gali ją pabudinti“, – vaizdžiai partijos galimybės apibrėžė politikos ekspertė.
Klausimų R. Urbonaitei kilo ir dėl Liberalų sąjūdžių veiksmų, kurie gali papiktinti jų rinkėją.
„Jų rezultatas buvo ūgtelėjęs ir tam, matyt, gerą impulsą davė naujoji partijos lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Jų pozicija ir kritika buvo konstruktyvi, bet jie turėtų tinkamai įsivertinti tam tikrus veiksmus – nes kviesti į sąrašą Viktorą Pranckietį yra tiesiog nesolidu. Aš nežinau ar tai įvertins rinkėjas, bet šiuo metu jie turėtų labai gerai apgalvoti, kaip jie atrodo, kaip elgiasi viešojoje erdvėje“, – sakė ji.
Politologė partijas ragino neatsipalaiduoti, nes didžiausias darbas – dar ateityje.
„Niekam nereikia atsipalaiduoti, reitinguose – stabilu. (…) Visas partijų darbas dar tik laukia, tad nusiraminti, kad viskas bus gerai, nereikia“, – Delfi kalbėjo R. Urbonaitė.
Šalies gyventojų apklausą birželio 5–13 dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko „Vilmorus“.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.