„Juk čia yra aukščiausio laipsnio nesąmonė“, – už kai kurias paslaugas pakilusiais „Registrų centro“ įkainiais piktinosi šalia Klaipėdos sode laiką leidžiantis ponas Antanas.
75 metų vyras nerimauja, kad, jam mirus, vaikai turės pakloti ne vieną šimtinę, registruodami paveldėtą turtą.
„Mama mirė, paveldėjau sodybą ir žemę. Nieko nereikėjo – tik už žemės dokumentus, o dabar plėšikauja. Mokėsime (...)“, – kalbėjo ponas Antanas.
Panašios nuomonės apie įkainius – ir Klaipėdos rajone gyvenanti ponia Virginija.
„Tie, kurie gauna pensijas iki 300 eurų, iš ko jiems mokėti?. Absurdas. Žmogus gi paveldi iš tėvų, giminių, tai čia jau jo yra, o dar papildomai mokėti tokius mokesčius, kaip rašo, kad kainavo 100 eurų, dabar – 400 eurų?“, – klausė moteris.
Žmonių būgštavimai – ne be pagrindo. LNK „Žinios“ parodė vieną sąskaitų, išrašytų pagal naujus „Registrų centro“ įkainius. Už kaimo sodybą su statiniais trys paveldėtojai sumokėjo per tūkstantį šimtą eurų. Iš jų „Registrų centrui“ atiteko beveik 966 eurai.
Iš viso buvo penkiolika objektų. Tarp jų – sklypas, namas, pirtis, lauko virtuvė, kiemo rūsys, šeši ūkio pastatai, lauko tualetas, šulinys. Už kiekvieno statinio registravimą teko mokėti po 17 eurų 19 centų. Nors, pavyzdžiui, paveldėto tualeto vertė – vos aštuoni eurai.
„Ypač pigaus turto, kurio vertė nesiekia penkiolikos tūkstančių eurų, kaina pakilo kartais. Jeigu kainavo šimtą eurų, gali kainuoti ir aštuonis šimtus eurų“, – komentavo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Notarų rūmų prezidentas pasakojo, kaip elgiasi paveldėtojai, sužinoję, kokius mokesčius teks mokėti.
„Jeigu turtas nėra vertingas, jis gali tiesiog palikimo nepriimti – neiti pas notarą, arba ateiti ir pasakyti, kad „man to turto nereikia“. Tuomet tą turtą paveldės valstybė“, – aiškino M. Stračkaitis.
Tokių žmonių, kurie išvydę, kiek reikės mokėti „Registrų centrui“ paveldėjimo atsisako, anot Notarų rūmų, vis daugėja. Tačiau yra būdas, kaip, neturint pinigų, paveldėjimo neprarasti.
„Pavyzdžiui – priimti palikimą, ir negauti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimų. Jeigu įkainis yra didžiulis, tada taip ir elgiasi – pasirašo pareiškimą, kad palikimą priima, o dokumentų pas notarą neima“, – pasakojo M. Stračkaitis.
Nesutvarkius nuosavybės dokumentų, turto parduoti negalima.
Aiškina, kad įkainiai nekeisti dešimtmetį
„Registrų centras“ aiškina, kad įkainiai buvo nekeisti dešimtmetį, todėl nebeatitiko realybės.
„Ta paslauga jau yra atitinkanti realias sąnaudas. Kaip minėjau, prieš dešimt metų buvo visai kitokia situacija, ir tos paslaugos ilgą laiką buvo teikiamos nuostolingai“, – kalbėjo „Registrų centro“ atstovas Mindaugas Samkus.
Turtas, kurio atsisako paveldėtojas, atitenka valstybei. Žemę perima Nacionalinė žemės tarnyba, o būstą, garažus, kitus statinius, – Turto bankas, ir parduoda aukcione. Jei perskaičiuotume į penkiaaukščius daugiabučius, per metus jis paveldi arba perima, kaip bešeimininkius, nuo penkiolikos iki dvidešimties daugiabučių. Tačiau iki šiol turto atsisakymo priežastis buvo ne dideli įkainiai.
„Dažniausiai tai yra skolos. (…) Jeigu jis yra menkavertis, ir tarkime – kaimiškoje vietovėje, kur buto dalis arba pats namas yra įvertinamas keliais šimtais eurų, tai toks turtas yra pakankamai sunkiai realizuotinas, ir jo skolos dažnai viršija turto vertę“, – pasakojo Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas.
Jeigu „Registrų centre“ atsisakytą žemę registruoja Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ir kitos valstybinės institucijos, už registravimą nemoka.
„Negalima sakyti, kad tos paslaugos yra teikiamos neatlygintinai, bet tiesiog, kad būtų paprastesnis mechanizmas, mes gauname tiesiogiai iš biudžeto“, – sakė Centro atstovas M. Samkus.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kilus pasipiktinimui, žada įkainius persvarstyti, tačiau plačiau komentuoti atsisako.
Registrų centras neigia Notarų rūmų informaciją
Po publikacijos dar kartą sureagavo Registrų centras:
„Norime paneigti Lietuvos notarų rūmų paskleistą informaciją neva dėl pasikeitusių Registrų centro paslaugų įkainių padaugėjo atsisakančiųjų paveldėjimo. Naujausi Testamento registro duomenys rodo, kad per spalį įregistruotų palikimo atsisakymų faktų kiekis yra labai panašus į pastarųjų kelių mėnesių – spalį jų buvo 479, rugsėjį – 431, rugpjūtį – 455, liepą – 564, birželį – 496. Todėl negalima teigti, kad daugėja atsisakančiųjų paveldėjimo, juo labiau, kad tai daroma dėl pasikeitusių Registrų centro įkainių“.