Ekspertai sako, kad anksčiau taikyti Kinijos prekybos ribojimai iš esmės didelės neigiamos įtakos Lietuvai nepadarė, o naujus grasinimus reikėtų vertinti tik kaip politinį žaidimą. Tačiau verslo atstovai tikina nukentėję pakankamai ir yra įsitikinę, kad Kinija dar turi būdų paspausti Lietuvą.
Nors apie atstovybę Lietuvoje, atidaromą Taivano vardu, buvo paskelbta kiek daugiau nei prieš metus, Kinija toliau lieja tulžį.
Kinijos komunistų partijų leidinys „Global Times“ skelbia, kad Lietuvos įmonės, prekiaujančios su Taivanu, sulauks sankcijų. Dėl konfliktą pakurstė užsienio reikalų ministrų G. Landsbergio išreikštas palaikymas JAV Atstovų rūmų pirmininkės N. Pelosi vizitui Taivane. Taip pat susisiekimo viceministrės lankymasis Taivane su Lieuvos verslo delegacija.
Politologai sako, kad nebuvo, kur trauktis. Nes jei N. Pelosi vizitas nebūtų įvykęs, tai reikštų, kad Kinija turi teisę kištis į Taivano reikalus.
„Jeigu ji būtų atšaukusi tą kelionę, tai reikštų, jog Kinija gali nustatyti, kurie amerikiečiai gali lankytis Taivane. O jei gali nustatyti, kurie amerikiečiai gali lankytis, tai gali nustatyti ir kaip bet kokios kitos šalies piliečiai gali lankytis“, – LNK sakė politologas Kęstutis Girnius.
Kinų valdžios leidinys apkaltino Lietuvą vykdant bjaurius politinius triukus ir bandant įsiteikti amerikiečiams. Panašūs grasinimai Lietuvai skambėjo ir pernai.
Tokias Kinijos kalbas europarlamentarė Aušra Maldeikienė linkusi vertinti kaip politinį žaidimą.
„Jų grasinimai yra tuščias garsas“, – sakė politikė.
Užsienio reikalų ministerija (URM) situaciją LNK pakomentavo raštu.
„Global Times“ yra vienas iš Kinijos komunistų partijos propagandos instrumentų, todėl Užsienio reikalų ministerija laikosi nuostatos nekomentuoti šiame bei kitų šalių propagandiniuose leidiniuose paskelbtos informacijos.
Kinija oficialiais kanalais yra ne kartą viešai skelbusi, kad neprieštarauja ekonominių santykių plėtojimui su Taivanu, todėl susilaikome nuo hipotetinių situacijų vertinimo“, – tokį atsakymą LNK pateikė URM.
Nors lietuviškų prekių eksportas į Kiniją sumenko, tačiau importas iš Kinijos šiuo metu jau yra pastebimai išaugęs.
Verslas mano, kad Kinija dar tikrai turi vietų, per kurias Lietuvą gali paspausti.
„Jeigu Kinija norėtų, tai tikrai jie galėtų padaryti labai didelį spaudimą didžiausioms vokiečių įmonėms, kurios dirba su Kinija. O dažniausiai su tomis pačiomis įmonėmis dirba ir Lietuvos įmonės“, – LNK sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Pernai Kinija sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį, įspėjo užsienio valstybes stabdyti bendradarbiavimą su Lietuva.
„Tai būtų neigiama įtaka Lietuvos pramonei. Bet to nebuvo, mes matėme kažkokias užuominas, kad taip gali atsitikti, bet nieko panašaus neįvyko. Ir vėl – nei žiūrint į investicijų srautus, nei į pramonės apimtis, nei į eksporto apimtis, negalėtume pasakyti, kad kažkas įvyko“, – LNK sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kinija prieš Lietuvą ėmėsi prekybos ribojimo, dėl to Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Tačiau ekonomistai sako, kad Lietuvai tai nepadarė neigiamų pasekmių.
„Tikrai nebuvo nepastebimas efektas individualių, konkrečių įmonių lygmenyje. Bet žiūrint į makro ekonominį efektą, kaip tai atrodo Lietuvos rodikliuose, Lietuvos pramonės apimtys, eksportas, užimtumas – jokio efekto nebuvo“, – teigė N. Mačiulis.
Verslas įsitikinęs, kad pasekmės tiesiog pasislėpė po ekonomikos augimui. Anot jų, labiausiai dėl Lietuvos konflikto su Kinija nukentėjo maisto sektorius, durpių prekyba, inžinerinė pramonė ir statybos.
„Mes jau turėjome vieną precendentą, kai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Dalai Lamą. Ir prireikė dešimties metų, kad santykiai normalizuotųsi. Kinija yra kerštinga, ji tui ilgą atmintį“, – sakė S. Besagirskas.
Tačiau europarlamentarės A. Maldeikienės teigimu, kaip ir dėl ryšių su Rusija, taip ir dėl ryšių su Kinija, verslas pats turi prisiimti atsakomybę su visomis pasekmėmis.
„Jeigu jie nors truputį vertina politines rizikas, jie turėtų žinoti, kad dar 2010 metais Kinija pasakė, kad jos darbas yra sudoroti Europą“, – priminė politikė.
Lietuva po Taivano atstovybės atidarymo ėmė stiprinti prekybinius ryšius su Taivanu. Tiesa, per 5 šių metų mėnesius į Lietuvą taivanietiškų prekių importuota už beveik 7 kartus didesnę sumą nei eksportuota. Lietuva atstovybę Taivane ketina atidaryti rugsėjį.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: