Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sako, kad ši tvarka peržiūrima po Konstitucinio Teismo sprendimo, pagal kurį jų atlyginimus turi reglamentuoti įstatymas, o ne Vyriausybės nutarimas.
„Yra siūloma pora variantų, nežinau, kuris bus pasirinktas, bet manau - pigiausias biudžetui. Lėšų poreikis priklausys nuo pačių biudžetinių įstaigų funkcijų ir veiklos optimizavimo - įstaigų ir pareigybių skaičiaus mažinimo. Šis ir algų peržiūrėjimo procesai bus susieti“, - BNS sakė A. Mačiulis.
Vyriausybės strateginis komitetas trečiadienį pradeda svarstyti būsimo įstatymo gaires, kurių įgyvendinimas, skaičiuojama, pareikalautų apie 84 mln. eurų valstybės biudžeto bei vidinių rezervų lėšų.
Jų poreikis apskaičiuotas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą priartinant prie pedagogų tarnybinių atlyginimų dydžių bei numatant, kad minimali alga siekia 380 eurų (nuo liepos 1-osios).
Įstatyme, kurio projektas būtų parengtas iki liepos, būtų numatytos esminės darbo apmokėjimo sąlygos ir kriterijai, o Vyriausybė tik sukonkretintų teisinį reguliavimą - pagal įstaigų darbo pobūdį, svarbą, įvertinant darbo sąlygas, pedagogų, socialinių darbuotojų kvalifikacines kategorijas, kultūros ir meno darbuotojų meninį lygį.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, pareiginę algą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys: pastoviosios dalies dydžiai (koeficientai) būtų apskaičiuojami pagal algos bazinį dydį (130,5 euro), išskyrus nekvalifikuotus darbuotojus, o kintamoji dalis priklausytų nuo praėjusių metų darbuotojo rezultatų ir siektų iki 50 proc. pastoviosios dalies.
Darbuotojų pareigybes siūloma suskirstyti į 4 lygius, atsižvelgiant į tai, koks išsilavinimas reikalingas: A – aukštasis universitetinis, B – koleginis, C – vidurinis, D – išsilavinimas nebūtinas.
Vadovų pareiginės algos pastovioji dalis priklausytų nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus (iki 50, 51-200 ir daugiau nei 200) ir vadovavimo patirties (iki 5 metų, 5-10 metų ir daugiau nei 10 metų), administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo – nuo išsilavinimo (A ir B lygiai), profesinio darbo ir vadovavimo patirties, specialistų – nuo išsilavinimo (A, B, C lygiai) ir profesinio darbo patirties (iki 2 metų, 2-5 metai, 5-10 metų, per 10 metų).
Be to, biudžetininkai galėtų gauti iki 30 proc. pastoviosios algos priemokas už papildomą darbo krūvį (priemokos ir kintamosios dalies suma negalės viršyti 50 proc. pastoviosios dalies), premijas už gerą darbą, atlikus ypač svarbias užduotis (jos negalės viršyti pastoviosios algos dalies), iki 5 minimalių algų dydžio pašalpas - dėl ligos, mirties, nelaimės.
Papildomai būtų vertinamas nacionalinių ir valstybės kultūros ir meno įstaigų vadovų ir aukščiausio lygio kultūros ir meno darbuotojų pripažinimas, pedagogo, trenerio, socialinio darbuotojo kategorija ir atskirų profesijų trūkumas darbo rinkoje - jų pastoviosios dalies koeficientas būtų didinamas iki 65 proc. Tokia tvarka galiotų iki 10 proc. įstaigos darbuotojų.
Tuo atveju, jeigu pagal naują tvarką darbo užmokestis sumažėtų, žmogui būtų mokamas ankstesnis tarnybinis atlyginimas.
Maždaug 180 tūkst. biudžetininkų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimus šiuo metu reglamentuoja Vyriausybės 1993 metų nutarimas. Sistema yra išbalansuota, nes konkrečias sąlygas reglamentuoja ministrų įsakymai, pavyzdžiui, švietimo įstaigų vadovų atlyginimai svyruoja nuo 408 iki 1540 eurų, o socialinių įstaigų vadovų – nuo 386 iki 822 eurų.
Konstitucinis Teismas pernai rugsėjį paskelbė, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų apmokamų darbuotojų atlyginimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu.