Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) plenariniame posėdyje patikslino, kad sutvirtinimo sakramentą po santuokos klebono teikimu gali duoti tik vietos ordinaras.
Iki šiol tai daryti galėjo ir klebonas, taigi neretai taikytos išlygos – asmeniui, norinčiam tuoktis bažnyčioje, užtekdavo būti priėmus tik krikšto sakramentą. Nuo šiol, pageidaujat tuoktis be sutvirtinimo sakramento, teks kreiptis į vietos vyskupą.
Vestuves gali tekti nukelti metams
Kaip informuoja Vilniaus arkivyskupija, sutvirtinimo sakramentas tikintiesiems suteikiamas tik po metus trunkančių pasirengimo kursų, kuriuos rengia tikėjimo perdavimo patirtį turintys katechetai. Už jų paslaugas atsilyginama auka.
DELFI paklaustas, ar tai reiškia, kad vestuves šiemet planavusioms, tačiau reikalaujamo sakramento neįgijusioms, poroms jas teks atšaukti, LVK generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius priminė, kad ši nuostata nėra nauja, esą tik taikyta daugiau išimčių.
„Katalikai, dar nepriėmę sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo“, – numatoma Kanonų teisės kodekse.
Žadėjo, kad dabar į situaciją bus labiau įsigilinama
Pasidomėjus, kas gali tapti „dideliu nepatogumu“, kunigas aiškino, kad kiekvienu atveju situacija bus svarstoma individualiai.
„Tikrai bus atsižvelgiama į sužadėtinių situaciją. Jei žmonės ilgai ruošėsi, ketino greitai priimti santuokos sakramentą, neturi galimybės sutvirtinimo sakramentui pasiruošti greičiau, bus atsižvelgiama.
Iki šiol kartais atsitikdavo, kad bet kuriuo atveju būdavo keliama didelio nepatogumo prielaida. Dabar bus sprendžiama, ar tas nepatogumas yra didelis, ar jis tikrai egzistuoja, o galbūt įmanoma pasiruošti dar kaip nors prieš santuoką “, – žadėjo jis.
Aiškina, kad ilgai laukti nereikės
Į klausimą, ar, tarkime, „dideliu nepatogumu“ gali tapti tai, kad šventės vieta jau užsakyta, informuoti svečiai, sumokėti užstatai, K. Smilgevičius atsakė vienu žodžiu – „tikriausiai“.
„Bet kuriuo atveju spręs vietos ordinaras ir tikrai sužadėtiniai neliks nuskriausti“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, labai daug sužadėtinių jau yra priėmę sutvirtinimo sakramentą, esą šiuo metu diskutuojama tik apie retas išimtis.
„Minėta Kanono teisės kodekso nuostata galioja nuo 1983 m., tik anksčiau dažniausiai spręsdavo klebonai, ar yra nepatogumas, o dabar jau spręs vietos ordinaras. Tai yra pagrindinis tvarkos pasikeitimas“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek gali reikėti laukti jo atsakymo, K. Smilgevičius tikino, kad tai neturėtų užtrukti ilgai – esą užteks palaukti savaitę ar dvi.
Turi kreiptis į parapijos kleboną
Sutvirtinimo sakramentą privalo vienintelį kartą priimti kiekvienas jau pakrikštytas, 15 metų sulaukęs, dar nesutvirtintas asmuo, kuris pats nieko neverčiamas tam apsisprendžia, tinkamai pasiruošia ir nori gyventi pagal katalikų Bažnyčios mokymą.
Pasak K. Smilgevičiaus, moksleiviams pasiruošimas paprastai prasideda rudenį, kai visi sugrįžta iš vasaros atostogų.
„Šiais laikais yra tokia tendencija, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių išreiškia norą sutvirtinimo sakramentą priimti, todėl reikėtų konkrečiai dekanate teirautis, kokia yra tvarka. Tie, kurie nori priimti sakramentą, kreipiasi į parapijos kleboną“, – informavo jis.
Išimtys dėl kursų trukmės suaugusiesiems kol kas nėra taikomos.
Galima iš karto priimti tris sakramentus
K. Smilgevičiaus teigimu, vis populiarėja praktika suaugusiesiems dalyvauti ir katechumenato („įkrikščioninimo“) programoje, kuomet priimami visi trys sakramentai – krikšto, pirmosios komunijos ir sutvirtinimo.
Tarkime, Kauno arkivyskupijoje ši programa trunka maždaug 9 mėnesius – prasideda spalio pradžioje ir baigiasi per Sekmines.
„Katechumenato praktika pirmą kartą Lietuvoje pradėjo veikti tik praėjusiais metais. Turime, praktiškai, pirmuosius kursus, pirmuosius žmones, kurie praeina „įkrikščioninimo“ programą. Tai užtrunka metus. Tvarka mūsų šalyje dėl istorinių aplinkybių – visiškai nauja, nors, pavyzdžiui, Vakaruose tai egzistuoja dešimtmečius“, – nurodė jis.
Paklaustas, ar galima išskirti, kas dažniausiai dalyvauja minimoje programoje, pašnekovas aiškino, kad prie jos jungiasi ir vyrai, ir moterys, ir jauni, ir garbaus amžiaus sulaukę.
„Po sovietmečio galime paliudyti apie gana didelį grįžimą prie religinės praktikos. Žmonės, kurie negalėjo to padaryti anksčiau, yra vyresnio amžiaus, dabar ir tuokiasi, išpildo norą, svajonę, kurią turėjo anksčiau – priima kažkada nepriimtus sakramentus. Esame liudininkai tokio reiškinio“, – aiškino LVK atstovas.
Atsilyginama aukomis
Pasidomėjus, kaip už tai atsilyginama, K. Smilgevičius tikino, kad „auka visada lieka auka“.
„Jei kalbėsime apie kursus, yra visiškai simboliniai aukų dydžiai. Jie tikriausiai yra įvairūs, bet tikrai tai nedidelės, simbolinės sumos“, – konkrečiai nenurodė jis.
Pasak pašnekovo, patvirtintų įkainių ar kainų nėra, tad, prašant patarimo, kokia auka derėtų pasidalinti, reikėtų atskirai kreiptis į kiekvieną vyskupiją, dekanatą ar parapiją.
„Už sakramentus paprastai yra auka. Jei žmonės gali, kažką paaukoja. Už ruošimąsi paprastai pasidalijama simboliniu atlygiu katechetams“, – tvarką nurodė jis.
Kam sutvirtinimo sakramentas skirtas
Vilniaus arkivyskupija informuoja, kad sutvirtinimo sakramentas — krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.
„Sutvirtinimo sakramento reikia tam, kad būtų paskatintas krikšto malonės augimas. Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir katalikų Bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene. Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas, turi daugiau drąsos liudyti krikščionišką tikėjimą. Taip krikščionio gyvenime atbaigiamas krikštas, išliejama Šventosios Dvasios malonė ir sieloje įspaudžiama neišdildoma žymė, sustiprinamas tikėjimas“, – nurodoma akivyskupijos interneto tinklalapyje.
Sutvirtinamajam, teigia arkivyskupijos atstovai, būtina labai atsakingai įvertinti savo apsisprendimą ir pasirengimą priimti šį sakramentą. Jis privalo pritarti katalikų, Bažnyčios mokymui, turi būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu ir liudytoju bendruomenėje, pasaulyje.
Ką svarbu žinoti priimantiems sutvirtinimo sakramentą
Sutvirtinimo sakramentą reikia priimti atlikus išpažintį. Asmuo turi pristatyti dokumentą, paliudijantį krikšto faktą, pasirinkti sutvirtinimo tėvą arba mamą, šventojo vardą, kuris ženklina, kad krikščionis tikėjimo kelionėje nėra vienas.
„Sutvirtinimo tėvu ar mama gali būti tik pakrikštytas, sutvirtinimo, atgailos ir eucharistijos sakramentus priėmęs brandaus tikėjimo žmogus, gyvenantis pareigingo krikščionio gyvenimą. Šis žmogus turi būti autoritetas tam, kuris priima sutvirtinimo sakramentą“, – nurodoma Vilniaus arkivyskupijos tinklalapyje.
Sutvirtinimo tėvas ar mama ne tik turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti, bet ir būti amžiumi vyresnis už sutvirtinamąjį. Tai negali būti asmens mama ar tėvas.
Pasidalinkite, gal šiuo metu irgi planuojate vestuves ir pastebėjote jus nustebinusių dalykų? Kokią sumą pagal jūsų poreikius ruošiatės išleisti? O galbūt esate pakviesti dalyvauti ir susidūrėte su jums neįprastais prašymais ar dalyvavote tokiose vestuvėse? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vestuvės“.