Laidoje psichologė Genovaitė Petronienė sakė, kad būstą ką tik pirkusiems, ar pardavusiems klientams siūlo antidepresantų.
„Kai aš išgirstu iš klientų, kad jie keitė būstą, ar pirko būstą, ypatingai baisu, kai reikia keisti, tada labai kruopščiai jų klausiu, ar jiems nereikia antidepresantų. Ar jie miega normaliai, ar dirbti dar sugeba“, – laidoje sakė psichologė G. Petronienė.
Ji teigė, kad su tokiu streso lygiu susiduria ką tik pagimdžiusios ir naujagimį prižiūrinčios motinos, studijas baigiantys studentai ir būstą keičiantys asmenys.
„Tai masiškai žmones nuvaro iki vaistų, tai rodo, kad mes turime apie tai šnekėti. Žmonės pirko ir pirks butus, šita rinka yra labai pilna visokių sudėtingų dalykų. O pirmiausia, kad tu per trumpą laiką susitinki su tiek daug žmonių, su kuriais tu jokiomis kitomis aplinkybėmis nesutiktum“, – kalbėjo psichologė.
A. Jančiauskas Žinių radijo laidoje sakė, kad pirmojo būsto pirkimas tampa didžiausia investicija, o tai kelia nemenką stresą.
„Daugumai žmonių būna pirmųjų būsto įsigijimai būna didžiausios vertės sandoriai jų gyvenime. (…) Tai yra labai gąsdinantys sandoriai. (…) Vienas iš dalykų, kuris man atrodo labai skaudus, kai reikia parduoti ilgai kurtą, rinktą „šventovę“, tą butą: kilimus, vonios čiaupas ar veidrodis. Ir atrodo, kad tai susiję su emocijomis, atrodo, kad esame prisirišę prie to buto“, – sakė jis.
„Man atrodo, kad jei pradedi pardavimą, tie pirmieji žmonių apsilankymai mano bute, yra įsibrovėlio jausmas toks. Ir dar dairosi jie, nenusimovę batų, tokiu nuvertinančių žvilgsniu. Ir pastebi tuos visus buto brokus, kurių pats aš net nepastebėjau“, – kalbėjo A. Jančiauskas.
Ir pridūrė, kad „kai nuvertina mano namus, atrodo, kad nuvertina ir mane“.
Spėlionės nepasitvirtina
G. Petronienė laidoje teigė, kad niekam nėra paslaptis, jog buto trūkumai būna visada slepiami.
„Jeigu ieškai pigaus buto geroje vietoje, tai reiškia, kad sukčių koncentracija bus milžiniška“, – sakė ji.
„Didžiausią stresą patiria tie, kurie nori būti už visus gudresni, atrasti tą stebuklingą variantą. Bet už dyką, dažniausiai, būna tik sūris pelėkautuose“, – laidoje „Apie tave“ sakė psichologas A. Jančiauskas.
Jis pridūrė, kad dažna klaida, kuri vėliau itin gadina gyvenimą – klaidinga prognozė, kuria apsibrėžia savo ateitį, spėlionės, ko norėsis po keleto metų, dažnai nepasitvirtina.
„Geriau žinoti, ko pats nori. Manau, kad tą svajonę gali pasimatuoti keliaudamas, lankydamasis pas draugus. Turi nuskenuoti akimis patalpą ir pagalvoti, kodėl man čia yra gera“, – siūlė psichologė G. Petronienė.
Baimė, kad pasirinkimas – neteisingas
G. Petronienė kaip didelę bėda įvardijo ir remontą namuose.
„Baisiausias dalykas tai yra remontas – tai skamba kaip krizė, skyrybos, baisu. Nors dabartiniai žmonės lengviau manosi, nes samdo tokį žmogų kaip darbų vadybininkas. O anksčiau bandydavo patys visas medžiagas suvežti, viską daryti“, – kalbėjo psichologė.
Ji teigė, kad dažnai būstą pakeitusius persekioja jausmas, lyg sprendimas priimtas netinkamas.
„Žmones dažniausiai persekioja tas „dvejetukininko“ jausmas – kad ir vėl netinkamai išsirinkau. Baimė suklysti. Vieni žmonės žiūri į erdvę aplink save taip „belekaip“, tai jie ir butą taip perka. (…) Bet jeigu esi jautrus, labai sunku išsirinkti, jei atsisėdai ant sofos, tai turi būti geras vaizdas, kur kojas ištiesti, ranką padėti, stiklinę pastatyti. Daug mažų dalykų turi pamatuoti savimi“, – kalbėjo G. Petronienė.
Psichologas A. Jančiauskas Žinių radijo laidoje sakė, kad kartais neišbandžius buto savo kailiu, tenka nusivilti.
„Sudėtinga yra sunku rinktis iš projektų – gali atrodyti gražiai, bet kai jame pasėdi, atrodo jau visai kitaip. Ir tam pačiam būsto įrengimui paskirti tam laiko“, – kalbėjo psichologas.
„Kai jau ateina mano klientai į taip ilgai vargtą, darytą būstą, susikrausto daiktus, tada supranta, kad laimės tai nėra. Čia labai įdomus momentas, gaila, kad jie tikėjosi ten tos laimės. (…) Persikrausčius žmogus jaučiasi praradęs praeitį, gal jis ten įsimylėjo. Viskas tame bute sava, o naujame – viskas gražu, bet svetima. Ir dar ta baimė, o gal, visgi, neteisingai nusipirkau“, – svarstė psichologė.
