Aleksandras Duginas neseniai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame piktinosi nieko doro „Novorosijos“ labui nedarančiu Vladimiru Putinu, kuris neva dar neprarado iliuzijų dėl liberalio ekonomikos ir santykių su Vakarais.
Igoris Strelkovas-Girkinas irgi nepaliaujamai kalba apie būtinybę eskaluoti konfliktą su Ukraina ir piktinasi V. Putinu, kuris neva siekia taikaus konflikto sureguliavimo. Kiekviena proga jis pabrėžia, kad jeigu V. Putinas šiuo keliu eis toliau, tai baigs Hagos tribunole arba sukels Maidaną Maskvoje.
Tokiame fone Rusijos prezidentas V. Putinas atrodo kaip nekalta avelė, kurį Vakarai turėtų saugoti, globoti ir mylėti.
SSRS žlugimo atgarsiai iš naujo
„Pastarosiomis savaitėmis, kai Rusijoje pradėjo sąveikauti jai taikomos sankcijos ir ekonominė padėtis, pasigirdo kalbų apie V. Putino nuėmimą. Fone daugėja svarstymų, koks scenarijus Rusijai galimas po jo. Ir iš Rusijos pradėjo eiti toks signalas: nespauskite per smarkiai, nes jeigu nuimsite V. Putiną, bus dar blogiau. Neva atsiranda galimybė į valdžią grįžti silovikams. Taigi formuojamas toks naratyvas Vakarams, kuris man primena laikotarpį, kai mes vadavomės iš Sovietų Sąjungos. Tuomet nei Helmutas Kohlis, nei Francois Mitterrandas nenorėjo sužlugdyti SSRS, tik ją reformuoti, nes nenorėjo, kad atsirastų juodoji skylė. Kažkas tokio formuojasi ir dabar: teigiama, esą V. Putinas palaiko stabilumą, o jeigu jo nebebus, tai neaišku, kam pateks masinio naikinimo ginklai, kas bus su konfliktiniais regionais?“, - teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.
Prieš trejus metus vokiečių „Spiegel online international“ išpublikavo straipsnių seriją, paremtą dokumentais, apie SSRS žlugimą. Žurnalisto Christiano Neefo straipsnyje rašoma, kad Michailas Gorbačiovas tiesiog maldavo Vokietijos padėti išsaugoti bežlungančią imperiją. 1990-1991 m. M. Gorbačiovas itin dažnai telefonu kalbėjosi su K. Kohliu: „Jis norėjo, kad H. Kohlis paragintų Vakarus gelbėti SSRS, siekė, kad kancleris pateiktų artėjantį žlugimą kaip katastrofą, kuri visam pasauliui atneš sąmyšį“.
Knygoje „Russian Foreign Policy: Interests, Vectors, and Sectors“ rašė jos autoriai Nikolas K. Gvosdevas ir Christopheris Marshas, Prancūzijos prezidentas F. Mitterrandas buvo susirūpinęs, kad staigus sovietų galios žlugimas pakurstys senus konfliktus, todėl stipriai rėmė M. Gorbačiovo reforų pastangas bei sovietų bloko išsaugojimą, nors labiausiai prancūzams nerimą kelė Vokietijos susivienijimas ir potencialus jos galios augimas.
L. Kasčiūnas sako, kad panašiai vyksta ir dabar – siunčiama žinia, kad V. Putino režimo žlugimas gali būti nenaudingas patiems Vakarams, todėl Vakarų valstybės esą turėtų siekti neperspausti su sankcijomis.
„Aš neturiu atsakymo, ar tikrai po V. Putino Rusijoje būtų blogiau. Taip, tikrai nemanau, kad ten demokratai perimtų valdžią. Geriausiu atveju tai būtų antrojo ešelono dabartinio politinio elito atstovai-technokratai, bet manau, kad mūsų aptariamas naratyvas kuriamas tikslingai: esą sankcijos pasiekė ribas, jokiu būdu nekenkite režimai. Manau, kad tai iš dalies veikia“, - sakė politologas.
Politologas mano, kad net vadinamieji radikalai – tokie kaip A. Duginas arba I. Strelkovas-Girkinas – gali būti specialiai raginami skleisti kraštutines idėjas, mat šalia tokių asmenų V. Putino įvaizdis iškart atrodo geresnis.
„Vakarai visuomet bijo juodosios skylės scenarijaus, suirutės“, - sakė L. Kasčiūnas.
Pritaikė sankcijas
JAV ir Europos Sąjunga keliais etapais paskelbė asmenų ir kompanijų sąrašus, kam taikomas kelionių draudimas ir įšaldomas turtas. Sankcijomis buvo taikomasi į ekonomikos sektorius, kurie susiję su valdančiuoju Rusijos elitu.
Valstybiniai Rusijos bankai prarado galimybę imti ilgo laikotarpio paskolas, uždraustas dvigubos paskirties įrangos eksportas į Rusiją, uždrausti būsimi karinių technologijų sandoriai.
Europos Sąjunga bei JAV taip pat įtvirtino draudimą eksportuoti Rusijai technologijas, pritaikomas naftos gavybos sektoriuje. Tačiau gamtinių dujų sektorius liko neliestas. Sankcijos palietė daugumą aukštų Rusijos pareigūnų ir separatistų Donbase bei Kryme.
Europos Sąjungos sankcijų galiojimas tęsis iki kitų metų vasaros, tuomet bus svarstoma, ar sankcijas pratęsti, ar ne.
Kaip pasakoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, iki to laiko peržiūrėti sankcijų galiojimo beveik nėra galimybių, nes bent vienai šaliai pasipriešinus, sprendimas vis tiek nebūtų priimtas – sankcijos tęstųsi iki numatyto termino. Tačiau pasibaigus sankcijų galiojimo terminui, Europos Sąjungos šalys narės turės vienbalsiai sutarti – tęsti sankcijas ar ne. Rusija kaip tik deda visas pastangas, kad sankcijos nebūtų pratęstos.
„Sankcijos galioja iki kitų metų vasaros, jeigu nebus nuspręsta kitaip. Bet sprendimas „kitaip“ turi būti priimtas bendru sutarimu, niekas turi neprieštarauti. O vasarą jau bus kitas mechanizmas – reikės sutarimo, kad sankcijos būtų pratęstos.“, - sakė L. Linkevičius.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini yra pasakiusi, kad V. Putino veiksmuose mato ryžtą spręsti konfliktą Ukrainoje. Panašiai yra kalbėjęs ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, nors Lietuvos diplomatijos vadovas L. Linkevičius aiškino nematantis jokių teigiamų ženklų.
L. Linkevičius: metodas taikomas ne pirmą kartą
L. Linkevičius DELFI sakė irgi pastebintis viešojoje erdvėje konstruojamą naratyvą, esą V. Putinas Vakarams yra visai neblogai, mat po jo gali ateiti blogesnis lyderis, tačiau oficialiuose forumuose ar diskusijose apie tai dar niekas neužsiminė.
Lietuvos diplomatijos vadovas sako, kad veltis į panašaus pobūdžio Maskvos konstruojamas diskusijas nederėtų.
„Tas metodas bandomas ne pirmą kartą. Jeigu pamenate, kai byrėjo Sovietų Sąjunga, Vakarai ragino nepakenkti M. Gorbačiovui, nes bus blogiau, ateis blogesnis lyderis. Tie metodai visą laiką bandomi, visą laiką mėginama taip daryti. Tai irgi neturėtų stebinti. Kas bus Rusijos vadovas, spręs Rusijos žmonės – ar balsuodami, ar kitais būdais. Čia ne mes spręsime. Mes bendraujame su ta vadovybe, kuri yra“, - sakė L. Linkevičius.
Ministras teigia, kad Vakarų tikslas nėra siekti Rusijos chaoso, žlugimo ar bankroto. Pasak L. Linkevičiaus, taip siekiama, kad Rusija išgirstų Vakarų argumentus, kad sienų negalima keisti karine jėga ir kad sustotų Rusijos inicijuota agresija Ukrainoje.