Smarkiai didės mokesčiai medžiotojams
K. Mažeika teigė pats esantis žvejys ir medžiotojas, jo teigimu medžiotojai sumoka per mažai mokesčių.
„Iš tiesų, kiek medžiotojai sumoka už medžiojamąją fauną, tai yra tikrai labai maži pinigai. Vienam medžiotojui, jeigu padalinus iš skaičiaus išeina 10 eurų. Įsivaizduokite, per metus 10 eurų ir jis medžioja, reguliuoja tą populiaciją. Mokesčiai medžiotojams tikrai kils“, - kalbėjo K. Mažeika. Jis užsiminė, kad mokesčiai kils ženkliai.
K. Mažeika taip pat yra ir ūkininkas, paklaustas kaip vertina nuolatinį konfliktą tarp medžiotojų, ūkininkų ir gamtininkų dėl vilkų medžioklės ir kvotų didinimo, Seimo narys teigė, kad šiuo metu nereikėtų didinti kvotos: „Vilkų medžioklės klausimą vertinu taip, kad tas procesas turi būti. Uždrausti visiškai negalime. Yra nustatytos kvotos, kurios šiandien dienai atitinka realią situaciją. Tačiau reikėtų padėti ūkininkams įsirengti priemones nuo vilkų. Tai yra investicijos.“
Paklaustas, kaip vertina nuolat pasikartojančius žvejų verslininkų prašymus leisti jiems žvejoti vidaus vandenyse, pašnekovas teigė, jog to nebus: „Aš tai vertinu labai neigiamai, jau esu gavęs ne vieną raštą iš žvejų verslininkų, bet juos nuliūdinsiu. Ne tik dėlto, kad pats esu žvejys mėgėjas, bet pamačiau pagal ekonominius skaičiavimus, kad niekaip yra nesuvokiamas tas santykis tarp verslinės žvejybos ir kiek į biudžetą įneša žvejai mėgėjai. Skiriasi net keliolika kartą, mėgėjai sumoka daugiau.“
Nors medžiotojams mokesčiai augs, žvejams jie augti neturėtų: „Yra santykis: žvejų yra 150 tūkstančių, medžiotojų – 35 tūkstančiai, bet žvejai sumoka 1 milijoną 700 tūkstančių mokesčių, o medžiojai sumoka 350 tūkstančių.“
Pritaria urėdijų skaičiaus mažinimui
Paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, jog reikia mažinti urėdijų skaičių ir išbraukti iš įstatymo ten įtvirtintą 42-ių urėdijų Lietuvoje skaičių. Tokiai miniai pritarė ir K. Mažeika.
„Ir pati Generalinė miškų urėdija pritaria, kad reforma yra būtina, kad kai kurios urėdijos dirba neefektyviai. Mūsų prioritetas yra efektyvinti šį procesą. Palyginus pajėgumus, kai kurios urėdijos tryse padaro mažiau nei viena. Jau matome tendenciją, kad tuos pajėgumus būtų galima apjungti“, - sakė K. Mažeika.
Jis teigė, kad pokyčių reikalauja ir regionų aplinkos apsaugos departamentų sistema: „Pokyčių ta sistema reikalauja. Vieno žmogaus funkcija gali būti kontroliuoti ir brakonieriavimus, ir įžuvinimus, daugybę ežerų, turbūt visi supranta, kad tai yra neįmanoma. Tie ištekliai turėtų būti prižiūrimi tinkamai, mūsų tikslas, kad specialistai išeitų iš kabinetų, sumažinti popierizmą. Ta struktūra pokyčių reikalauja. Reikia ir rotacijos, nes vietinis inspektorius dažnai būna kažkieno draugas arba laikui bėgant tampa draugu. Kalbant ir apie įmonių kontrolę.“
Seimo narys teigė, kad įvairiose aplinkosaugos sferose įžvelgia korupciją: „Korupciją mes įžvelgiame. Tų schemų yra nemažai kalbant apie pakuočių rūšiavimą, galimai ten vyksta tikrai nešvarūs dalykai. Tai reikalauja didesnės analizės, esame numatę atlikti parlamentinę kontrolę. Aplinkosaugoje taip pat matome apraiškas dėl to žmogiškojo faktoriaus, nebuvimo rotacijos, kai inspektorius tampa draugu. Urėdijose taip pat turime signalų apie galimus korupcijos elementus. Visas procesas: nuo sėklos pasodinimo iki medienos pardavimo yra vienose rankose. Čia reikia įvesti kontrolę.“
Teigia, kad reikia griežtinti baudas už nelegalias statybas
Taip pat K. Mažeika kalbėjo ir apie teritorijų planavimo ir nelegalių statybų, taip pat statybų saugomose teritorijose problemą. Jis teigė, kad reikėtų griežtinti baudas.
„Problema, kuri išlenda kasmet prasidėjus grybavimo sezonui ar žmonių poilsio gamtoje sezonui. Dažnai žurnalistai arba žmonės informuoja, kad žiūrėkit, kas čia darosi, aptverta tvorom teritorijos, kur negalima ūkinė veikla. Problema yra, manau, kad baudos yra pagrindinė atgrasymo priemonė. Taip pat ir įstatymas dėl pastatų nugriovimo. Tai irgi klausimas, kuris nėra padėtas kažkur giliai į stalčių ir turėtų veikti. Jeigu mes saugome kažkokias teritorijas, tą ir darykime“, - kalbėjo K. Mažeika.
Visuomenėje yra ir nuomonių, kad reikėtų liberalizuoti statybas saugomose teritorijose ir leisti ten kurtis žmonėms, tačiau Seimo narys tam nepritarė: „Saugomos teritorijos yra ne dėlto, kad ten žmonės nestatytų namų, o dėl to, kad ten yra augalų, vabzdžių rūšys, tam tikros saugomos rūšys, kurios yra nykstančios.“