Apie nutrauktą sutartį su savanore pranešė INIT televizija. Reportaže teigiama, kad tai buvo padaryta todėl, kad moteris paviešino informaciją apie mergaitę tretiesiems asmenims. Tai DELFI patvirtino ir Kauno vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas Gintaras Bagdžiūnas.
Tiesa, INIT reportaže teigiama, kad moteriai su mergaitei susitikti nebuvo leidžiama dar nespėjus nutraukti sutarties, vos informacija pasirodė žiniasklaidoje. „Svetimus vaikus savaitgaliais globojanti kaunietė neabejoja, kad sankcijų prieš ją ir jos globotą vaiką imtasi kerštaujant dėl kilusio triukšmo“, – teigiama Kauno regiono televizijos reportaže. Šią informaciją G. Bagdžiūnas neigia.
„Savanorė po publikuotų straipsnių matėsi su mergaite, kartu vyko pramogauti. Su savanore sutartis buvo nutraukta 2018-12-18 dieną, kadangi ji pažeidė Savanoriškos veiklos sutarties 4 punktą dėl konfidencialumo nesilaikymo. Po sutarties nutraukimo savanorė su mergaite nebuvo susitikusi“, – įvardijo Kauno vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas G. Bagdžiūnas
Jis įvardijo, kad savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu, pasirašius savanorystės sutartį. „Vaiko laikinas svečiavimasis pas fizinį asmenį (savanorišką globėją) – vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), laikinas buvimas pas fizinį asmenį savaitgaliais, švenčių dienomis ir (ar) ne ilgesnių nei 3 mėnesių atostogų metu, tenkinant vaiko poreikius, užtikrinant jo geriausius interesus bei visapusišką saugumą. Pasirašoma sutartis, kurios sąlygos skiriasi nuo savanoriškos veiklos sutarties. Mergaitė su savanore susipažino šių metų vasarą, nuo 2018-09-21 dienos buvo pasirašyta Savanoriškos veiklos sutartis“, – teigė G. Bagdžiūnas.
INIT TV reportaže teigiama, kad mergaitės pasigedo ir bendraklasiai, surengę kalėdinę šventę. Kauno vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojo teigimu, tą dieną mergaitė dalyvavo kitoje šventėje.
„Tą dieną globos namuose taip pat vyko Kalėdinė šventė, kurios metu bendruomeniniuose namuose (butuose) lankėsi Kalėdų senelis ir vaikams dalino dovanas. Mergaitė turėjo galimybę pasirinkti ir nusprendė likti namuose bei dalyvauti mūsų šventėje, – kalbėjo G. Bagdžiūnas. – Visiems mūsų vaikams atstovauja su jais tiesiogiai dirbantys socialiniai darbuotojai, kurie juos lydi į renginius, ugdymo ir gydymo įstaigas, šventes ir kt.“
G. Bagdžiūnas teigė, kad mergaitė vis dar Lietuvoje, tačiau plačiau komentuoti jos įvaikinimo proceso negalėjo. Kiek anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai buvo skelbiama, kad įtėviai iš Naujosios Zelandijos į Lietuvą turėtų atvykti sausį. Tada turėtų būti baigtas įvaikinimo procesas.
SADM: mergaitė nori būti įvaikinta
Po to, kai kaunietės istorija pasiekė žiniasklaidą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paviešino pranešimą spaudai, kuriame pabrėžė svarbiausius istorijos akcentus: mergaitė įvaikinama savo noru, o ją kartais prižiūrėjusi moteris buvo tik savanorė, o ne globėja.
„Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą“, – buvo teigiama SADM pranešime.
Beveik dešimtmetė mergaitė globos namuose auga nuo 2015-ųjų. Jos tėvas miręs, o prieš trejus metus jos mamai buvo apribotos teisės auginti savo vaikus.
Mergaitė turi dvi nepilnametes seseris. Viena jų gyvena pas globėjus, kita auga globos namuose.
„Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką“, – teigiama pranešime.
INIT reportaže taip pat buvo teigiama, kad vaikų globos namuose augančią mergaitę moteris globojo ir prižiūrėjo kaip savo vaiką. Vis dėlto, moteris nėra ir nebuvo oficiali mergaitės globėja. Ji buvo tik savanorė, kuri galėjo su mergaite praleisti laisvalaikį ir panašiai.
„Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris, kuri nenorėjo televizijai prisistatyti. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“
Anot SADM, prašymų įvaikinti mergaitę nebuvo gauta, dėl to ir buvo pradėtas tarptautinis įvaikinimo procesas. Ministerijos teigimu, lietuviai nėra linkę įsivaikinti vyresnių vaikų.
Naujojosios Zelandijos piliečiai augina 28 įvaikintus lietuvius
Po to, kai žiniasklaidoje pasklido žinia apie į Naująją Zelandiją galimai iškeliausiančią kaunietę, DELFI redakciją pasiekė skaitytojo laiškas su tinklapio, kuriame siūloma Naujosios Zelandijos piliečiams įsivaikinti vaikus iš Lietuvos, nuoroda.
Organizacijos ICANZ (Inter-Country Adoption New Zealand, liet. Tarptautinis įvaikinimas Naujojoje Zelandijoje) tinklapyje nurodoma, kad organizacija susikūrė siekdama padėti globos namuose augantiems vaikams ir įtėviams, norintiems įsivaikinti vaiką iš kitos šalies. Veiklos pradžioje organizacija teigia didžiausią dėmesį kreipusi į Rumunijos globos namuose augančių vaikų situaciją, o vėliau jų žvilgsnis nukrypo į kitas šalis: Tailandą, Lietuvą, Filipinus ir Indiją. Tinklapyje nurodoma, kad su Lietuva ši Naujosios Zelandijos organizacija bendradarbiauja nuo 2006-ųjų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė DELFI patvirtino, kad minėta organizacija iš tiesų bendradarbiauja su Lietuva. Nuo organizacijos veiklos pradžios į Naująją Zelandiją iš viso įvaikinti 28 vaikai. Šįmet dar neįvaikintas nė vienas vaikas.
VVTAĮT atstovės teigimu, ši organizacija iš tikrųjų bendradarbiauja su Lietuvos vaiko teisių apsaugos atstovais. Leidimas veikti Lietuvoje organizacijai suteiktas iki 2021 metų balandžio 27 dienos.
DELFI skaitytojas, pasidalijęs nuoroda, išreiškė įtarumą dėl to, kad puslapyje galima įsivaikinti Lietuvos, Filipinų, Indijos ir Tailando globos namuose augančius vaikus. A. Marčiukaitienė, į klausimą, kodėl tinklapyje siūlomi būtent šių šalių vaikai, atsakė, kad „tinklapyje nurodomos valstybės, kuriose ši akredituota organizacija turi įgaliojimus veikti“.
A. Marčiukaitienės teigimu, VVTAĮT bendradarbiavimas su Naująja Zelandija – ne vienintelis tarptautinis ryšys, tačiau visi jie buvo užtvirtinti tiki 2006 metų.
„Šiuo metu įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje yra suteikti 9 užsienio valstybių organizacijoms, iš jų 4 Italijos ir po vieną organizaciją iš JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados yra įgaliotos vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje. Nauji užsienio valstybių institucijų prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo, nuo 2006-08-01 yra nepriimami“, – tikino A. Marčiukaitienė.