Naujos detalės: pasitraukęs Pakalnis tūkstantinę išeitinę išmoką gavo ne tik iš savivaldybės

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį po kilusio ažiotažo atskleidė, kokia išeitinė buvo išmokėta darbą savivaldybėje pabaigusiam Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektui Mindaugui Pakalniui. Tačiau ji nenurodė, kad dar vieną išeitinę M. Pakalnis gavo ir iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Susisiekimo paslaugos“.

Dvi išeitinės išmokos

Delfi skaičiavimu, darbą paliekančiam M. Pakalniui savivaldybė išmokėjo ne mažiau nei 7860 Eur į rankas. Tačiau savivaldybė savo atsakyme neužsiminė, kad dar vieną išeitinę M. Pakalniui išmokėjo ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Delfi kreipėsi į „Susisiekimo paslaugas“ ir paklausė, kokią išeitinę kompensaciją ji išmokėjo M. Pakalniui. Jis šioje savivaldybės įmonėje dirbo tuo pačiu metu, kai Vilniaus miesto savivaldybėje ėjo vyr. architekto pareigas.

„Abipusiu šalių susitarimu M. Pakalniui pasitraukus iš pareigų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išmokėtos išeitinės dydis siekė 5507,61 Eur „į rankas““, - Delfi teigė „Susisiekimo paslaugų“ atstovė Greta Vasiliauskaitė.

Antradienį po pietų savivaldybės atstovė Eglė Girdauskaitė Mackelė suteikė informaciją, kaip savivaldybėje buvo apskaičiuota išeitinė išmoka M. Pakalniui.

„Savivaldybė ankstesniame atsakyme pateikė, kokiais teisės aktais vadovaujantis skaičiuojamas pareiginės algos dydis, taip pat išeitinė išmoka ir premijos.

Siekiant išlaikyti pagarba grįstą darbo kultūrą, konkrečius skaičius viešiname tik su M. Pakalnio pritarimu.

Vyriausiojo architekto bazinės algos koeficientas siekė 17,5 – tokio koeficiento alga svyruoja nuo 1871,62 Eur iki 2620,27 Eur „į rankas“. Alga svyruoja, nes pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį, valstybės tarnautojui gali būti mokamos priemokos iki 40 proc. pareiginės algos dydžio.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, kas ir įvyko šiuo atveju. Remiantis šiuo įstatymu ir pagal išdirbtą stažą M. Pakalniui išeinant išmokėta 3 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija.

Taip pat jo darbo Savivaldybėje laikotarpiu už 2019 m. jam skirta viena dviejų pareiginių algos dydžių vienkartinė išmoka, už 2020 m. skirtos trys vieno mėnesio algos dydžio išmokos, už 2021 m. skirtos dvi vieno mėnesio algos dydžio išmokos, už 2022 m. skirta viena dviejų pareiginių algos dydžių vienkartinė išmoka ir viena vieno mėnesio algos dydį atitinkanti išmoka, už 2023 m. skirta viena dviejų pareiginių algos dydžių vienkartinė išmoka“, - teigiama savivaldybės atsiųstame atsakyme.

Taigi, iš savivaldybės M. Pakalnis kaip išeitinę išmoką gavo ne mažiau nei 7860 Eur į rankas, o iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Susisiekimo paslaugos“ – 5507 Eur į rankas. Sudėjus susidaro 13367 Eur į rankas. Tačiau išmoka galėjo būti ir didesnė: savivaldybė tikslios sumos, kokia buvo M. Pakalniui skirta tiksli išmoka, nenurodė.

Delfi taip pat klausė, kokį mėnesinį darbo užmokestį savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ gavo M. Pakalnis.

Įmonės atstovė G. Vasiliauskaitė pateikė štai tokį atsakymą: „M. Pakalnis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dirbo puse etato. Jo pareigybės atlyginimo rėžiai pilnam etatui yra nuo 1689,35 Eur iki 2140,39 „į rankas“.“

Kritikuoja savivaldybės sprendimą neteikti informacijos

Primename, kad iš pradžių savivaldybė nesutiko žurnalistams atskleisti, kokią išeitinę išmoką gavo M. Pakalnis.

Pirmadienį portalas 15min publikavo straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad savivaldybė nesutiko įvardyti, kokia išeitinė išmoka buvo išmokėta šiam valstybės tarnautojui. Taip pat ji neįvardijo, ar jam buvo skirta priedų ir premijų. Be to, žurnalistai klausė, ar M. Pakalnis turėjo tarnybinių nuobaudų.

Tačiau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba portalui 15min patvirtino, kad žurnalistai turi teisę gauti prašomą informaciją. Vis dėlto savivaldybė laikėsi pozicijos, kad prašomos informacijos neteiks, nes laikosi darbo etikos. Esą jei informaciją suteiktų, darbo etikai nusižengtų.

Tai, kad savivaldybė atsisakė suteikti informaciją, griežtai sukritikavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, blogeris Skirmantas Malinauskas ir Lietuvoje gerai žinomi žurnalistai. Jų teigimu, savivaldybė tokiais savo veiksmais nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo ir pažeidžia visuomenės teisės žinoti principą.

Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), reaguodama į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė ilgą laiką atsisakė vienam iš asociacijos narių – naujienų portalui 15min.lt – suteikti informaciją apie buvusiam vyriausiajam miesto architektui M. Pakalniui iš mokesčių mokėtojų pinigų išmokėtą išeitinę kompensaciją, viešai kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Mindaugą Sinkevičių ir sostinės merą Valdą Benkunską, ragindama užkiršti kelią analogiškoms istorijoms, kai institucijos diskredituoja viešąjį interesą, visuomenės teisę žinoti ir atsisako suteikti redakcijoms prašomą informaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad tokio pobūdžio informaciją teikia tik tuo atveju, jei sutinka pats buvęs aukštas pareigūnas. Visgi, žiniasklaidos bendruomenės vertinimu, tokia praktika yra nepriimtina, nes ši informacija turi būti teikiama nepriklausomai nuo tokių sąlygų, nes kitaip būtų nepagrįstai apribojama žiniasklaidos laisvė.

Be to, tokios tendencijos kelia nerimą visos šalies žiniasklaidos bendruomenei, kuri labai kritiškai vertina populiarėjančią instituciją praktiką neteikti redakcijoms prašomos informacijos.

„Tai yra labai rimti pavojaus signalai demokratijai, visuomenės teisei žinoti ir žodžio laisvei. Tai yra pamatinės demokratinės šalies vertybės, kurios negali būti trypiamos. Tad kviečiame ne tik Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Mindaugą Sinkevičių, bet ir Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską nedvejoti ir jau dabar pateikti rekomendacijas savivaldos institucijoms, kad ateityje nesikartotų tokios istorijos, kai atsisakoma suteikti redakcijoms prašomą informaciją, kuri svarbi viešajam interesui. Šiuo atveju buvo nenorima teikti informacijos apie buvusiam vyriausiajai Vilniaus miesto architektui išmokėtą išeitinę išmoką, priedus“, – sakė L. Bušinskaitė.

Naujienų portalų nuomone, tokie redakcijų prašymai, susiję su visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigų panaudojimu, yra normali praktika. Taip pat akivaizdu, kad M. Pakalnis, kaip ir visi kiti savivaldos darbuotojai, yra vieši asmenys, išlaikomi mokesčių mokėtojų, o jų einamos pareigos – itin svarbios viešajam interesui.

„Juk kuo daugiau atvirumo, tuo daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo institucijos gali sutelkti aplink save. Deja, kai yra slepiama ir sugalvojama aibė priežasčių, kodėl neteikti informacijos, diskredituojamas ne tik pasitikėjimas, bet ir paminama visuomenės teisė žinoti, žiniasklaidos laisvės principai“, – pranešime spaudai cituojama L. Bušinskaitė.

Būtent todėl naujienų portalai ir IŽA kviečia valstybės institucijas ir šalies savivaldą ateityje užkirsti kelią tokiai praktikai – ji privalo nustoti plisti, nes institucijos turi suteikti redakcijoms prašomą informaciją, ypač susijusią su viešaisiais finansais.