„Ar žinai gaują, kuriai vadovavo moteris? Turbūt tai pirmas toks avejis Lietuvos istorijoje“, – pareiškė jis. Bet kartu stebėjosi, kad teisėsaugos pareigūnai kol kas apie tai nutyli, – juk gaujos nariai buvo sulaikyti prieš dvejus metus, kone visi jie per apklausas esą nurodė, jog būtent jauna moteris platintojams parūpindavo didelius kiekius narkotinių medžiagų.
„Ir todėl jie visi buvo išleisti į laisvę, net neįkalinti“, – sakė L. Lapinskas.
Papasakoti apie šią nusikalstamą grupuotę jis pasisiūlė pats – ta jauna moteris esą jį taip pat įvėlė į kriminalinę schemą, nes tyrimą atliekantiems pareigūnams nurodė, jog būtent L. Lapinskas jai tiekdavo didžiulius kiekius kvaišalų. Dėl to šiam net buvo pareikšti įtarimai. Buvo, nes po šio pokalbio L. Lapinsko advokatė iš prokuratūros gavo pranešimą, kad vis dėlto įtarimai jam yra panaikinti.
„Jų net išvis neturėjo būti, nes nieko nepanašaus nebuvo, o ta istorija sukurta“, – įsitikinęs nuteistasis.
Žiaurumu garsėjusiai gaujai vadovavęs L. Lapinskas teigė, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai buvo atlikę kratas jo žmonos, šios tėvų namuose, sutuoktinės darbovietėje, net į apklausą išsikvietė vieną buvusią žmoną – esą galbūt tikėjosi, jog ši po skyrybų bus pikta ir „pasakys tai, ko reikia pareigūnams“.
„Bet nepasakė ir net negalėjo pasakyti“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad net prieš tuos 18 metų, kai jis su savo bendrais buvo sulaikytas, į kalėjimą buvo uždaryta ir tuometė jo draugė, kuri nieko apie šio vykdomus nusikaltimus nežinojo ir net neįtarė.
„Tai jai vos nesugriovė gyvenimo“, – šiandien dėl to, kad tuometė draugė turėjo nemalonumų, gailėjosi L. Lapinskas.
Vilniaus kalėjime bausmę atliekantis nuteistasis prisipažino, kad įkalinimo įstaigoje domisi, kas vyksta laisvėje, – nors naujienos pasiekia iš televizijos ekrano, bet vis tiek gali susidaryti vaizdą, kaip žmonės gyvena anapus tvoros.
Ir čia pat pateikė pavyzdį – Lietuvoje tereikia turėti kelis gramus kvaišalų ir tai jau bus pripažįstama dideliu kiekiu.
„Tas, kuris nueis ir pas prekeivį nupirks „žolės“, o paskui kartu rūkys, jis jau bus platintojas – žmonės to nesupranta, – kalbėjo L. Lapinskas. – Kai kurie politikai sako, kad reikia dar labiau didinti bausmes, bet Europa neleis – Lietuvoje ir taip jau numatytos maksimalios bausmės. Dar girdėjau, kai politikai sako, kad reikia tai legalizuoti, bet prokurorai priešinasi, tikina, jog niekas vartotojų „nesodina“, bet tai yra absoliutus melas – sėdžiu ir žinau, kaip yra, nes pilnas kalėjimas žmonių, kurie yra vartotojai.“
Jis net paaiškino, kodėl šiuo metu kvaišalų vartojimas yra didelė problema ir kelia pavojų: „Prieš 20 metų to nebuvo, nes vienas pagrindinių dalykų yra kaina. Jokio paauglio draudimai nedrausmina, jį kaip tik dar labiau vilioja, kiekvienas paauglys yra maištingas žmogus, nori laisvės, veiklos, judesio, jis nori pakeisti pasaulį. Kai buvau laisvėje, žolės gramas kainavo 40 litų, o alga tuo metu buvo 400 litų, vadinasi, už visą algą gali nusipirkti 10 dozių. O dabar? Dabar kaina tokia tokia pati, tik atlyginimai gerokai didesni.“
L. Lapinsko teigimu, su nusikalstamomis gaujomis kovojantys pareigūnai pernelyg dažnai nuolaidžiauja nusikaltėliams – po Nepriklausomybės atkūrimo buvo priimtas įstatymas, leidžiantis skirti švelnesnes bausmes ar net atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, kuri apie pavojingus nusikaltėlius teisėsaugai atskleidžia vertingos informacijos ir padeda atskleisti sunkius nusikaltimus.
„Tada šis įstatymas buvo labai reikalingas, ne vieną gaują pavyko atskleisti, bet dabar tuo piktnaudžiaujama, kai kurie nusikaltėliai, platinantys narkotikus, jaučiasi saugūs, nes vis tiek žino, kad „nesės“, o to juk neturėtų būti“, – sakė jis.
Ir čia pat pridūrė, kad greičiausiai šia įstatymo nuostata norėjo pasinaudoti moteris, kuri esą ne vienerius metus vadovavo Vilniuje kvaišalus platinusiai nusikalstamai grupuotei.
Pasakiau žmonai, kad tuo netikiu, nes apie tai būtų paskelbta spaudoje, juk tai – rezonansinis įvykis. Be to, sakiau, jei tai būtų tiesa, ką ji sako, tikrai nesijuoktų, nes tai – nejuokinga, juo labiau kad jai gali grėsti įkalinimas nuo 10 iki 15 metų. Ir dar pasakiau, kad net iš nusikalstamo pasaulio negirdėjau, jog kažkokia moteris būtų vadovavusi gaujai. Tuo ir baigėsi mūsų pokalbis, maniau, kad ji prisifantazavo.“
Bet tai nebuvo fantazijos, priduria L. Lapinskas.
„Praėjo maždaug pusmetis ir man žmona vėl pasakoja apie tą moterį – Samira buvo atėjusi pas ją į darbą, baigė grožio specialistės kursus bei išsinuomojo darbo vietą, nes kai žmona nedirba, ją nuomoja su visa įranga, – kalbėjo nuteistasis. – Žmona stebėjosi, kad ji neturi nė vienos klientės, darbe nieko nedaro, o labai nori su ja draugauti – kviečia ir į svečius, ir pati nori atvažiuoti. Žmona sakė, kad jai ji labai nepatinka, nes pernelyg daug klausinėja... Tada dar to dalyko neužfiksavau, tik dabar, kai jau praėjo daug laiko, pabandžiau jį atsukti atgal – suprantu, kad ji jau tada pradėjo rinkti kažkokius duomenis, įrodymus – norėjo imituoti tai, jog mane pažįsta.“
Anot jo, dar labiau sutuoktinė nustebo, kai kartą atvažiavusi į pasimatymą kalėjime, laukiamajame sutiko Samirą – ji sakė, kad „atvažiavo pas savo „kavalierių“ Mindaugą“.
„Ir tada mano žmonos ėmė prašyti, gal ji galėtų iš manęs sužinoti apie Mindaugą – kas jis per žmogus“, – sakė L. Lapinskas.
Tada jis dar net nenutuokė, kodėl ši moteris taip domisi L. Lapinsku ir kodėl bando užmegzti kuo artimesnį santykį su jo sutuoktine. Dabar jau žino – esą tuo metu moteris jau bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir rinko informaciją atliekamam tyrimui. O šio tyrimo metu ji sunkius nusikaltimus tiriantiems tyrėjams nurodė, jog narkotikus, kuriuos pati platino, jai tiekė būtent L. Lapinskas.
„Tai visiška nesąmonė, istorija iš kosmoso, – teisinosi Lopas ir savo pasakojimą tęsė toliau: – Po kiek laiko Samira paskambino žmonai ir pasakė, kad ją iškvietė į policiją ir davė balsus paklausyti – pokalbyje buvo kalbama apie barzdaskutę, rozetę. O juk aš prieš tai su žmona buvau kalbėjęs, kur vonioje įrengti rozetę, kad būtų galima pakrauti barzdaskutę. Žmona labai nustebo, kodėl Samirai davė pasiklausyti įrašo, nors pareigūnui ji pasakė, jog yra girdėjusi mano balsą, nes kai salone tvarkėsi plaukus, jis kalbėjo per žmonos telefono garsiakalbį, taip pat sakė, jog balsą buvo girdėjusi per televizorių. Labai nustebau – balsą duoda atpažinti, kai žmogų pažįsti, o čia... Nesupratau nieko, tikrai ir tada dar nekreipiau dėmesio.
Tada žmonai pasakiau, kad tu su ja nebendrauk, nes tikrai čia gali būti kažkokia provokacija. O kas įdomiausia, kai man vėliau bylą iškėlė ir nuvežė į areštinę, manęs ėmė klausinėti – ar žinau tokią Samirą. Ir papasakojau, ką dabar pasakoju. Net nustebo – tai ji iš tikrųjų feisbuke rašė, kad nori įrašyti pokalbius. Bet kitą dieną Samira susirašinėjimą ištrynė, tačiau mano žmona šį susirašinėjimą jau buvo nusifotografavusi. O vėliau ji taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl norėjo įrašyti policininkų pokalbius.
Kai man iškėlė bylą, norėjo suimti ir teisme davė paskaityti dokumentus, kokiu pagrindu man yra iškelta byla – pasirodo, buvo daug sekimo lapų, o paskui pamačiau, kad teisėja, kuri davė leidimą mane sekti, nagrinėjo mano skundą dėl lygtinio paleidimo. Tada supratau, kodėl manęs nepaleido – juk mane seka. O kad nieko nėra, niekas nesigilina.
Byloje buvo pridėta daug susirašinėjimų – Samira bendravo su įvairiais žmonėmis, buvo kalbama įvairiais dalykais, taip pat ir apie „kaifą“. Ji teigė, kad kitų žmonių, su kuriais bendravo, nežino, o viena feisbuko paskyra yra Laimono Lapinsko.
Ji papasakojo, kad pati organizavo, vadovavo gaujai, todėl ją padarė „pseudo“ liudytoja ir net „įdarbino pareigūne“, nes kitas pareigūnas jai suteikė įgaliojimus sekti, net davė įrangą. Ir ji sekė taip, kaip išmano – ką norėjo, tą fiksavo.
Tada teismas mane leido suimti dviem savaitėms, o laisvėje vyko kratos – krėtė mano žmoną, uošvius, saloną, mašinas, bet nieko nerado, nes nėra ko ieškoti. O kratos orderyje parašyta, kad ieško narkotikų ir priemonių narkotikams sverti, fasuoti, taip pat buvo duotas leidimas paimti elektronines priemones. Paėmė kompiuterius, telefonus, bet paskui viską grąžino, nes irgi nieko nerado. Paskui dar paėmė mano žmonos papuošalus – ji man sakydavo, kad geriausia dovana yra auksas, todėl visada, jeigu uždirbdavo pinigų ir jų neišleisdavo, pirkdavo papuošalus.
Mano žmona dirba legaliai, moka mokesčius, sąskaitas ir faktūras renka, tada paėmė dokumentus iš banko ir pateikė policijai – pareigūnai neturėjo prie ko prikibti, nes ji pati tuos pinigus uždirbo ir viską pati pirko. Ir tada grąžino auksą.
Vėliau teisme vyko jos apklausa, į ją buvau atvežtas ir aš, nes turėjau galimybę išgirsti jos pasakojimą ir užduoti klausimus. Ji sakė, kad iki 2017 m. prekiavo kokainu, o nuo 2017 iki 2020 m. prekiavo kanabinoidais, tuo metu niekur nedirbo. Jai gal 30 metų, tai geras įspūdis susidaro – vos ne visą gyvenimą „kaifu“ prekiavo ir vargo nematė. Ir sakė, kad turėjau subūrusi gaują, ji prekiavo narkotikais.
Ji sakė, kad iki 2017 m., kai prekiavo kokainu, tada savo tiekėjui išsakė pretenzijas, jog per mažai uždirba. Ir kaip tik tuo metu jai netikėtai parašė iš feisbuko anketos, kuri vadinasi Laimonas Lapinskas. Ir, aleliuja, tai vienintelis dalykas, dėl ko man pareikšti įtarimai ir daromos kratos!
Taip, aš turiu anketą feisbuke – ją sukūrė mano draugai. Ir jie, ir mano žmona turi prisijungimus, aš nieko neslepiu. Kai sukūrė šią anketą, man sakė, kad mano vardu yra sukurta 14 anketų su mano nuotrauka. Tai greičiausiai kokie nors vaikai, kurie nusprendžia pasinaudoti mano vardu, paskui nieko neveikia, tik barškina klaviatūra.
Taigi, ta mergina sakė, kad jai parašė iš tos anketos ir pasiūlė pereiti bendrauti per pokalbių programėlę, kurioje išnyksta žinutės. Sakė, kad „perėjo“ į šifruotą programėlę, o joje tas žmogus irgi yra pasivadinęs Laimonu Lapinsku. Ir žmogus iš tos anketos jai pasakė, kad vietoj kokaino duos platinti kitus narkotikus. Ji sutiko ir pradėjo dirbti. Klausiausi šio marazmo, o juk man nuo šio absurdo reikia gintis. Kaip?“
„Tik tai, ką ji sakė, ja buvo tikima, o mano žodžiai niekam nerūpėjo, – toliau tęsė jis. – Pasakiau, kad galima kreiptis į feisbuką ir išsiaiškinti, kas ir kur buvo prisijungę, bet niekas nei kreipėsi, nei norėjo kreiptis. Tada jos teismo salėje paklausiau, kaip ji gaudavo narkotikus. Ir štai, ką ji atsakė – nežinau, kas man tiekdavo narkotikus, nes juos tiesiog palikdavo iš anksto sutartose vietose. O pinigus kam paduodavai, klausiau, o ji sakė, jog juos numesdavau žmogui, tačiau jis būdavo nusisukęs ir su „kapišonu“. Aš jam po kojomis numesdavau ir nueidavau. Ji net jo veido nėra mačiusi, negali atpažinti.“
„Ar tai ne absurdas, ar aš kaltas, kad kažkas jai iš kažkokios anketos rašo? – klausė L. Lapinskas. – Juk tuo metu, kai ji susirašinėjo, pareigūnai galėjo patikrinti – virš mano kalėjimo kameros yra vaizdo kamera, pareigūnai visada matė, kada iš jos išeinu, o tuo metu, kai kažkas su ja susirašinėjo, galėjo iš karto atbėgti į mano kamerą ir pasižiūrėti, ar ne aš rašau. Bet to nedarė.
Ir ta Samira galvoja, kad tas Lapinskas būtent aš ir esu, net teisme pasakė, jog mano balsą pažįsta. Netekau amo.
Ji sakė, kiek per savaitę paduodavo pinigų už narkotikus, kiek jie kainuodavo, iš to padariau išvadą, kiek ji pardavė. Ji sakė, kad sau užsidėdavo tris eurus, paskui perduodavo savo prekeiviams, o šie dar užsidėdavo ir pardavinėdavo. Paskaičiavau kiekį, kiek ji pardavė, padauginau iš trijų eurų, tada padauginau iš 52 savaičių ir tada iš 4 metų. Ir gavau milijoną eurų.“
Apie tai, ką išgirdo teismo salėje, L. Lapinskas papasakojo savo žmonai, kuri feisbuke paskelbė žinutę, prašydama žmonių suteikti informacijos apie Samirą, jis taip pat per kitus nuteistuosius ėmė ja domėtis.
„Atsirado vienas kalinukas, kuris sakė, kad pažįsta jos dešinę ranką, jis gyrėsi, jog šią bando „traukti“ vienas pareigūnas, o žmonai kažkas parašė, kad po visų šių įvykių, kai buvo sulaikyta, ji vėl buvo pakliuvusi pataisos namuose“, – L. Lapinskas tikino, jog per tuos ilgus kalinimo metus ne kartą buvo bandoma jam kelti naujas bylas, nuteistiesiems buvo siūloma bendradarbiauti teikiant informaciją.
„Net tiems, kurie manęs nepažįsta“, – tikino jis.
„Aš nebijau kalbėti, su teisėsauga niekada nėjau į jokius sandorius, nors daugybė žmonių „lageryje“ sėdi užverbuoti, jais yra manipuliuoja, – aiškino L. Lapinskas. – Niekada su niekuo nebendradarbiavau, todėl galiu sėdėti laisvai, todėl kiekvienas tas vadinamasis sąžiningas nusikaltėlis sakys, kad Laimis yra „maladec“. O kiekvienas, dirbantis su pareigūnais, sakys, kad tas yra blogas.“
Bet šioje istorijoje pagaliau yra padėtas taškas – po pokalbio L. Lapinskas sulaukė žinių iš prokuratūros: ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, įtarimai panaikinti. Daugiau apie šią istoriją – vaizdo įraše.