Tarptautinio tribunolo A. Lukašenkai teisti reikalauja Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
„A. Lukašenkos diktatūros nusikaltimai“ turi būti ištirti, trečiadienį kalbėdama Senate Prahoje reikalavo 38-erių opozicionierė. S. Cichanouskaja, ją citavo ELTA.
Apie tai, kad tarptautinis tribunolas būtų įtaigi asimetrinė priemonė prieš A. Lukašenkos provokacijas, trečiadienį laidoje „Delfi tema“ minėjo ir buvęs užsienio reikalų ministras bei buvęs Lietuvos ambasadorius Petras Vaitiekūnas.
Vis dėlto teisinės atsakomybės klausimas šiuo atveju nėra paprastas.
„Kadangi A. Lukašenka yra valstybės vadovas, jam taikomas imunitetas, tad toks tribunolas galėtų būti nebent kaip priemonė surinkti ir apibendrinti informaciją apie režimo daromus nusikaltimus (kaip dabar, pvz., vyksta tribunolas Jungtinėje Karalystėje dėl uigūrų padėties Kinijoje), vėliau tai būtų galima panaudoti, jeigu pavyktų pasiekti realių teisinių procesų (pvz., bylos Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar specialiai tam sukurto tarptautinio tribunolo, ar net nacionalinio tribunolo, kai Baltarusijoje pasikeis valdžia)“, – paaiškino Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas.
Kol kas galvoti apie procesą Teisme Hagoje – beviltiška
Ta institucija, kuri įgaliota teisti už labai sunkius, tarptautinę bendruomenę verčiančius susirūpinti nusikaltimus, yra Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.
Kaip aiškino tarptautinės teisės specialistas, pačią situaciją Teismui gali pateikti kas tik nori, tą gali padaryti ir pilietinė visuomenė, ir kitos valstybės. Dėl to nėra problemų.
„Bet esminis dalykas, ką Tarptautinis Baudžiamasis Teismas darys šitoje situacijoje, – jis, pirmiausia, turi nusistatyti jurisdikciją, t. y. arba asmuo turi būti pilietis tos valstybės, kuri yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo narė, arba nusikaltimas turi būti padarytas teritorijoje tos valstybės, kuri yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo narė. Baltarusijos nėra nė vienoje kategorijoje. <…>. Baltarusija nėra Romos statuto dalyvė. Tai – didelė problema“, – aiškino J. Žilinskas.
Kartu specialistas atkreipė dėmesį, kad net ir tais atvejais, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išduoda valstybės vadovų suėmimo orderius, kaip, tarkime, buvo su Sudano prezidentu al-Baširu, kai kurios valstybės, motyvuodamos grynai politiniais interesais, tiesiog jų nevykdo, nes mano, kad tokių orderių vykdymas sukels didesnę politinę krizę.
„Tai – daugelio lygių klausimas. Čia yra ilgas kelias, kuris kol kas Baltarusijos atžvilgiu vargu ar suveiks“, – sakė J. Žilinskas.
Kitos galimybės irgi turi sunkiai peržengiamų vietų
Dar vienas kelias, pasak tarptautinės teisės specialisto, yra per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (JT ST).
„Bet, kaip žinome, JT ST yra Rusija, ji vetuos bet kokį tokį sprendimą, kaip iki šiol vetuoja Sirijos situaciją. Kol kas rankos labai stipriai suvaržytos“, – teigė J. Žilinskas.
Kalbant apie tai, kad būtų galima kurti specialųjį tarptautinį tribunolą, vėlgi, pasak specialisto, valstybės turi sutarti dėl tokių dalykų.
„O tokie susitarimai taip lengvai neatsiranda“, – sakė J. Žilinskas.
Vis tiek verta pradėti eiti tuo keliu
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sakė, kad čia ir yra bėda, jog ne tik A. Lukašenka, bet ir kiti diktatoriai tik labai išimtiniais atvejais galiausiai sulaukė tarptautinės teisinės atsakomybės.
„Mes iš esmės žinome tik genocidu kaltintus vadovus, kurie yra patekę į tarptautinio tribunolo rankas. O daugelis kitų išvengė šitų bausmių arba sulaukė kitokio likimo. Diktatoriai paprastai būna arba nuverčiami vidinių ar net išorinių jėgų, kartais gali būti pakeičiami arba nuverčiami, arba patys kur nors pabėga.
Turint galvoje, kad tarptautinė teisė veikia tik tiek, kiek dėl jos sutaria nacionalinės valstybės, šitoje vietoje labai daug perspektyvų aš irgi nematyčiau“, – sakė T. Janeliūnas.
Tačiau, pasak politikos mokslų specialisto, net ir žinant, kad tai kažkuriuo metu strigs, vis tiek pilietinei visuomenei būtų prasminga inicijuoti patį procesą, surinkti duomenis.
„Nors tas procesas nebus įvykdytas iki galo, bet svarbus pats faktas, jog yra kaltinimai, pagrįsti argumentais, įrodymais. Pats diktatorius jaus, jog prieš jį yra bent jau nominaliai pradėtas tyrimas“, – teigė T. Janeliūnas.
Politologas pažymėjo, kad apskritai didelė dalis sankcijų daroma ne dėl kokio nors užtikrinto konkretaus rezultato, bet dėl pozicijos, kuri išreiškiama tuo.
„Tos pozicijos išreiškimas labai svarbus, nes tai leidžia kitiems, kurie yra už autoritarinės valstybės ribų, priimti poziciją, laikytis jos nuosekliai ir nesiblaškyti“, – sakė T. Janeliūnas.
Bandys iš Lukašenkos išspausti maksimumą
Politologas iš dalies sutinka su tais, kurie sako, kad dabar A. Lukašenkos likimas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankose, ir šis, jei norės, jį pakeis.
„Aš manau, kad V. Putinas dabar tiesiog išnaudos A. Lukašenką tiek, kiek jam reikės. Kitaip tariant, išspaus iš jo viską, ką galima išspausti, – susitarimus galbūt dėl karinių pajėgų, įmonių kontrolės, sąjunginės valstybės finansų sistemų galutinės integracijos“, – teigė T. Janeliūnas.
Pasak pašnekovo, kiek A. Lukašenka bus priklausomas nuo V. Putino ir kiek leis jo užmačias įgyvendinti, tiek jis bus naudojamas. Kai jau matys, kad nebeišeina toliau naudotis, jis greičiausiai (grubiau ar švelniau) gali būti pakeistas.
„Tų pakeitimo variantų gali būti labai įvairių – nuo fiktyvių rinkimų iki vidaus perversmo arba savanoriško A. Lukašenkos pasitraukimo, perduodant kam nors valdžią“, – sakė T. Janeliūnas.
Po dalelę atiduoda Baltarusijos suverenitetą
Pasak politologo, sudėtinga tiksliai pasakyti, kada buvo tas momentas, kai A. Lukašenka atidavė suverenitetą ir tapo tiesiog žaisliuku V. Putino rankose.
„Tą suverenitetą po dalį jis pradėjo atiduoti jau ganėtinai seniai. Tai vyko jau prieš vienuolika metų, kai buvo rinkimai 2010 m. ir kai vėl sugriuvo bandymai užmegzti ryšius su Europos Sąjunga.
Po kiekvieno tokio grįžimo į Rusijos pusę A. Lukašenka ką nors atiduodavo. Tuo metu ten buvo gana rimti energetikos sistemos nuosavybės ir įtakos perdavimai Rusijai. Dabar tie kreditai, kuriuos ima padengti kitiems kreditams, dar giliau verčia Baltarusiją įsiskolinti Rusijai. Greičiausiai skolos nebus grąžintos kitaip negu sprendimais dėl galbūt kažkokios Baltarusijos nuosavybės perdavimo“, – sakė T. Janeliūnas.