Turėjo tapti žmonių poilsiui skirtu statiniu
Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Preila, kopos, pušynas, gaivus pajūrio vėjas – būtent tokiais privalumais galės mėgautis naujame statinyje būstus įsigiję arba dar tik įsigysiantys žmonės.
Nidos – Smiltynės pl. 27 išdygęs pastatas išskirtinis tuo, kad jis yra prie pat jūros. O tai Lietuvos pajūrio kurortuose nėra toks dažnas atvejis. Ši detalė pastatui suteikia išskirtinę vertę.
Kaip nurodyta Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plotas – 0.0813 ha, jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.
Šiame sklype visai neseniai išdygo ištaigingas poilsio pastatas. Pagrindinė daikto naudojimo paskirtis, kaip nurodoma Registrų centre, – poilsio.
Tai yra dviejų aukštų pastatas, kurio bendrasis plotas – 554.67 kv. m. Registrų centre nurodyta, kad patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius siekia 12.
Tiesa, tai nėra visiškai nauja statyba. Oficialiai tai rekonstrukcija, kurios pradžia – 2016 m. Tačiau prieš tai buvęs statinys nė iš tolo neprimena to, kas išdygo dabar. Anksčiau tai nebuvo gyvenimui ar žmonių poilsiui pritaikyta vieta. Tai buvo vietinių verslininkų sandėlis.
Kaip nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Neringos savivaldybė leidimą statyboms išdavė 2016 m. Jį gavo UAB „Karmo“. Leidimą suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Parduoda butus
Taigi, pagal išduotą leidimą sandėlis turėjo tapti žmonių poilsiui skirtu pastatu. Tačiau panašu, kad jis galėjo virsti ir į daugiabutį. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į internetiniuose skelbimų portaluose patalpintus skelbimus, kuriuose siūloma įsigyti butų.
„Neringos m., Nidos-Smiltynės pl., - 2 kambarių butas“, – rašoma skelbimo antraštėje. Tokio buto kaina – 285 tūkst. eurų. Kvadratinio metro kaina – 5588 Eur. Šio buto plotas – 51 kv. m.
Internete patalpinti skelbimai iš tiesų viliojantys: „Namai prie jūros... Norintiems įsikurti ar/ir investuoti Neringoje, Preiloje, prie jūros, kopose. Naujas būstas bene arčiausiai jūros, tik keletas žingsnių, aplink miškas. Netoliese yra miela kavinė, dirba sezono metu. Taip pat yra baras pliaže, bei parduotuvė pačioje Preiloje. Poilsio paskirties būstas su pilna daline apdaila 51 kv. m. bendro ploto. Galite įsirengti 2-3 kambarius pagal savo norus ir galimybes. Taip pat galime mes įrengti šį butą pagal paruoštą interjero projektą ir suderintą sąmatą. Namo išorei panaudotos ypač kokybiškos medžiagos: keramikinės čerpės, apdorota-deginta mediena, aliuminio rėmuo su 3 metrų stiklais langai-durys, klinkerio plytelės ir kt.“
Taip pat skelbime nurodomi šie privalumai: „Namas kopose su alsuojančia jūra šalia; privatumas, mažai kaimynų, nėra aplink namų; privatus parkingas; privati terasa iš pietų pusės; atskiras įėjimas; aukštos buto lubos – 2.79 m.; elektromobilio pakrovimo stotelė; nauja statyba; išliekamoji turto vertė.“
Privačios automobilių stovėjimo aikštelės kaina – 15 tūkst. eurų su PVM.
Vis dėlto Delfi susidomėjus šiuo namu skelbimuose, kur siūloma įsigyti dviejų kambarių butą, padarytos korekcijos. Nurodyta, kad skelbimas nebegalioja ir pašalintas kontaktinis telefono numeris. Tačiau tuo pačiu nurodyta pakilusi buto kaina. Jei prieš mėnesį ji siekė 285 tūkst. eurų, tai gegužės 2 d. ji buvo 299 tūkst. eurų.
Daugiausia patalpų valdo dvi įmonės
Kaip nurodyta Registrų centre, dalis patalpų 2021 m. baigtame rekonstruoti pastate jau parduotos. Tačiau ne visos. Kelias vis dar valdo rekonstrukciją vykdžiusi UAB „Karmo“.
Štai kas įsigijo šiame pastate esančias negyvenamąsias poilsio patalpas: UAB „Centrinis parkas“ (4 patalpos), mažoji bendrija „Daugma“, tarp savininkų – ir UAB „Karmo invest“ (3 patalpos), UAB „Vigitė“. Likusių 3 butų savininkai – privatūs asmenys. Vienas privatus asmuo yra įsigijęs 2 butus.
3 patalpas iki šiol valdo mūsų jau minėta įmonė UAB „Karmo invest“. Registrų centro duomenimis, ji registruota Palangoje. Jos vadovas ir vienintelis akcininkas, Registrų centro duomenimis, – Kęstutis Jarusevičius.
Šis asmuo taip pat yra Raseinių rajone, Ariogaloje, registruotos įmonės UAB „Karmo“ vadovas ir akcininkas.
UAB „Karmo invest“ Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų. Tuo metu UAB „Karmo“ jas pateikė. 2021 m. duomenimis, įmonės nuostolis siekia 39881 Eur. 2020 m. nuostolis – 2881 Eur. Kokios įmonės pajamos, nenurodyta.
Be to, Registrų centro duomenimis, K. Jarusevičius yra Neringoje registruotos įmonės „Medvedis“ savininkas ir vadovas. Įmonė registruota naujajame statinyje, esančiame Nidos-Smiltynės pl. 27. Prieš tai ji buvo registruota Raseinių rajone.
Šios įmonės pajamos 2020 m. – 152716 Eur, pelnas – 35443 Eur. 2019 m. pajamos – 32717 Eur, pelnas – 219 Eur. 2021 m. įmonės finansinės ataskaitos Registrų centrui nėra pateiktos.
Antra savininkė pagal valdomų patalpų skaičių naujajame name – UAB „Centrinis parkas“. Ši įmonė registruota Neringoje, Nidos-Smiltynės pl. 27-7. Įmonės vadovas ir savininkas – Virginijus Slausgalvis.
Teismas areštavo turtą
Dėmesį svarbu atkreipti ir į tai, kad Registrų centre nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas UAB „Karmo invest“ valdomam turtui Preiloje pritaikė turto areštą. Areštuota dalis – 7/12. Įrašas galioja nuo 2022 02 21.
Delfi susipažino su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Šis teismas pakeitė žemesnės instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
Bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Laima Ribokaitė nutarė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KARMO INVEST“ (juridinio asmens kodas 300925696) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, bendrai 199 748 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, leisti iš šių lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.
Areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės, uždarosios akcinės bendrovės „KARMO INVEST“, finansinėms operacijoms atlikti.
Išaiškinti ieškovui, kad jam nesikreipus į antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Turto areštas pritaikytas, nes ieškovas, fizinis asmuo M. G., pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „KARMO INVEST“ priteisti: 1) 13 398 Eur netesybas pagal preliminariosios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties 13.1 punktą; 2) 47 850 Eur ir 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško šios sumos sumokėjimo pagal sutarties 13.4 punktą; 3) 138 500 Eur nuostolių; 4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises.
Ieškovas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas: „Atsakovei nuosavybės teise priklauso arba priklauso nuomos teisės į 12 nekilnojamojo turto objektų, tačiau atsakovei priklausantis turtas yra suvaržytas. Pagal viešo registro duomenis, atsakovei šiuo metu priklausančio nekilnojamojo turto reali vertė yra sunkiai nustatytina, nėra tiksliai žinoma, kurių ir kelių iš šių objektų areštas galėtų realiai užtikrinti galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Atsakovė visai neseniai pardavė net penkis turtinius vienetus Neringoje. Atsakovė sieks parduoti ir likusius septynis turtinius vienetus bei kitą jai šiuo metu priklausantį turtą, nes toks yra atsakovės verslo modelis (išvystyti nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti). Ieškinio suma atsakovei yra didelė. Atsakovės finansinė padėtis nėra išviešinta (Registrų centrui pateikta finansinė ataskaita tik už 2018 m.)“, - teismo nutartyje pateiktas toks ieškovo prašymas. Ir jį teismas patenkino pritaikydamas areštą.
Leido statyti poilsiui skirtą pastatą
O kai jau išsiaiškinome, kas valdo patalpas naujajame name, prieikime prie Neringos savivaldybės. Jos paklausėme, kokiam statiniui ji išdavė statybos leidimą.
Savivaldybės atstovė Lina Pusvaškytė teigė, kad 2016 m. liepos 21 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas sandėliavimo paskirties pastato (Nidos-Smiltynės pl. 27, Neringa) rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą projektui. Pastato paskirtis prieš rekonstrukciją – sandėliavimo, po rekonstrukcijos – poilsio.
Jos paklausėme, ar statybos leidime buvo numatytas butų įrengimas. Ir gavome štai tokį atsakymą: „Projekto sprendiniais buvo numatyta, kad rekonstruojamas pastatas bus pritaikomas poilsio ir poilsio aptarnavimo reikmėms – pirmame pastato aukšte numatomos nuomojamos patalpos poilsio aptarnavimo reikmėms, antrame aukšte numatyti didesni, ilgalaikio apgyvendinimo apartamentai, viso 6 apartamentai.“
Atsakydama į klausimą, ar pagal išduoto leidimo sąlygas savininkai galėjo įrengti atskirus butus ir juos pardavinėti, L. Pusvaškytė teigė: „Savininkai galėjo atlikti pastato rekonstrukciją, vadovaudamiesi projekto sprendiniais.“
Ar verslininkai galėjo įrengti butus, parko direkcija nežino
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser Delfi teigė, kad dėl šio pastato vyko labai ilgas derinimo procesas, buvo ieškoma tinkamos architektūros. Tačiau ji pridėjo, kad pastato naudojimo priežiūra nepriskiriama nacionalinio parko kompetencijai.
Į konkrečius Delfi klausimus plačiau atsakė Kuršių nerijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio skyriaus vedėja Nijolė Piekienė.
Taip pat ji tęsė: „Projekto aiškinamojo rašto „Pastatų funkcinio ryšio ir zonavimo“ sprendiniuose pirmame pastato aukšte nuo privažiavimo numatomos nuomojamos patalpos poilsio aptarnavimo reikmėms (atsiradus nuomininkui, atsižvelgiant į numatomą veiklos pobūdį bei technologiją, patalpų išplanavimas bei inžinerinių tinklų sprendimai galės būti koreguojami ir jei to reikalauja galiojantys LR teisės aktai, derinami su atitinkamomis institucijomis). Antrame aukšte numatomi didesni, ilgalaikio apgyvendinimo apartamentai. Projekto 1 aukšto patalpų eksplikacijoje nurodyta, kad patalpos nuomojamos poilsio aptarnavimo reikmėms. 2 aukšto patalpų eksplikacijoje nurodyti patalpų pavadinimai: poilsio paskirties apartamentai.“
Taigi, akivaizdu – pastatas turi būti naudojamas poilsio reikmėms. Tačiau parko direkcijos paklausus, ar vystytojai galėjo įrengti ir parduoti butus, N. Piekienė teigė į šį klausimą negalinti atsakyti: „Ar savininkai galėjo įrengti ir pardavinėti atskirus butus, KNNP direkcijai nėra žinoma.“
VSTT: butų įrengimas prieštarautų išduotam statybos leidimui
Su klausimais taip pat kreipėmės į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė teigė, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, šis pastatas yra urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – NRu, kuri išskirta esamose ir siūlomose stacionarių rekreacinių statinių kompleksų teritorijose.
„Taikomas urbanizuotos rekreacinės aplinkos formavimo reglamentas, užtikrinamas principinis pastatų tūrio ir formų suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenviečių erdvine-planine struktūra ir architektūra. Konkrečiai šioje teritorijoje tekstiniuose sprendiniuose numatyta: „9.4.2.13. NRu14 – urbanizuotos aplinkos teritorija, skirta pagrindiniam pliažo aptarnavimo centrui Preiloje. Galimos šio centro funkcijos – viešasis maitinimas, sveikatingumo, smulkios prekybos, inventoriaus ir dviračių nuomos paslaugos“, - nurodė R. Lapinskienė.
VSTT žiniomis, teritorijoje galioja detalusis planas, kuriame įtvirtinta kita pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas „rekreacinės teritorijos“. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pritarė „Sandėliavimo paskirties pastato Nidos-Smiltynės pl. 27, Neringa, rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą projektui“.
Kaip teigė R. Lapinskienė, iš išdėstyto matyti, kad 1-ame pastato aukšte turėtų būti nuomojamos patalpos, susijusios su poilsiautojų aptarnavimu, o kitoje dalyje poilsio paskirties pastato (antrame aukšte) numatyta galimybė įrengti 6 poilsio paskirties apartamentus.
Taip pat direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad butų įrengimas prieštarautų išduotam statybos leidimui.
„VSTT nuomone, gyvenamosios paskirties (butų) įrengimas prieštarautų patvirtintam techniniam projektui ir jo pagrindu išduotam statybos leidimui. Suprojektuotas ne daugiabutis gyvenamasis namas, o poilsio paskirties pastatas. Pastato naudojimo pagal jo paskirtį kontrolė yra priskirta savivaldybių administracijoms. Kol pastatas nepradėtas naudoti, negalime teigti, kad jo naudojimas prieštarauja viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pirkėjai turėtų pasidomėti, kokį nekilnojamąjį turtą perka ir kokiam tikslui jį galima bus naudoti“, - teigė R. Lapinskienė.
Anot jos, panašių gudravimo atvejų pasitaiko ne tik Kuršių nerijoje, bet ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose. Ir čia ji paminėjo garsųjį Gulbinų kvartalą ant Gulbino ežero kranto Verkių regioniniame parke.
„Pažymėtina tai, kad problema, kai pastatomi ne gyvenamosios, o poilsio (rekreacinės paskirties) pastatai, vėliau parduodami butais, egzistuoja ne tik KNNP. Primintinas atvejis, kai Verkių regioninio parko rekreacinėje zonoje vietoje visuomenei skirtų poilsio paskirties pastatų, de facto pastatytas prabangių individualių namų kvartalas Gulbinuose ir pan. Tarnyba buvo inicijavusi nemažai tarpinstitucinių diskusijų, siekdama, kad visuomenės poreikiams išskirtose rekreacinėse teritorijose būtų statomi pastatai, susiję su apgyvendinimo paslaugų teikimu, tačiau politinės valios iš esmės šią problemą spręsti kol kas nėra. Tarnyba nežino nė vieno atvejo, kai buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, esant analogiškiems atvejams“, - nurodė R. Lapinskienė.
Butų įrengti negalėjo
Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi suteikė papildomos informacijos.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“), nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2016-07-21 statytojui UAB „Karmo“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą (SLD) statyti naujus inžinerinius statinius ir rekonstruoti pastatą, adresu Nidos-Smiltynės pl. 27, Neringa, pagal projektą „Sandėliavimo paskirties pastato Nidos - Smiltynės pl. 27, Neringa, rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą projektas“; projekto parengimo metai – 2016. Statinio paskirtis iki rekonstrukcijos – sandėliavimo (negyvenamosios paskirties pastatai); būsima statinio paskirtis – poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai)“, - nurodė R. Kėkštienė.
Atsakydama į Delfi klausimą, ji teigė, kad išduotame statybos leidime nebuvo numatytas butų įrengimas. Todėl jei patalpų savininkai siūlo pirkti butus, toks skelbimas, anot VTPSI, laikytinas klaidinančiu.
„Ne, butų įrengimas išduotame SLD nebuvo numatytas. Projektu rekonstruojamas pastatas (unikalus Nr. 2399-0000-5019) pritaikomas poilsio ir poilsio aptarnavimo reikmėms. Pirmame pastato aukšte nuo privažiavimo numatomos nuomojamos patalpos poilsio aptarnavimo reikmėms, antrame aukšte – numatomi didesni, ilgalaikio apgyvendinimo apartamentai. Butų įrengimas nebuvo numatytas projekte, pagal kurį išduotas SLD. Dėl apgaulingų skelbimų reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
VVTAT sudomino skelbime pateikta informacija
Be to, anot D. Malinauskienės, teisės aktai įpareigoja reklamos davėjus reklamoje skleisti tik išsamią informaciją. Tai susiję su siekiu, kad reklamoje būtų pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui, skatinamam pirkti konkrečias prekes ar paslaugas, yra būtina, kad jis galėtų priimti informacija paremtą bei jam priimtiną sprendimą dėl jų įsigijimo ar neįsigijimo.
„Nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje egzistuoja net keletas patalpų apibūdinimų, kurie vidutiniam vartotojui gali būti neaiškūs ar nesuprantami, t. y. „poilsio patalpos“, „svečių namų patalpos“, „apartamentai“, „būstas“, „nauji Jūsų namai“, „studija“ ir kt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo patalpų (gyvenamosios ar negyvenamosios) bei statinio (gyvenamosios ar negyvenamosios) paskirties, skiriasi kokybiniai ir techniniai jų reikalavimai. Informacija, susijusi su siūlomų įsigyti patalpų bei statinių, kuriuose parduodamos patalpos, paskirtimi, yra laikytina esmine, lemiančia vartotojo sprendimą pirkti ar ne nekilnojamojo turto objektą, todėl reklamose turėtų būti aiškiai ir tiksliai nurodyta tiek siūlomų įsigyti patalpų, tiek statinio, kuriame yra parduodamos patalpos, paskirtis.
Įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas nuolatiniam gyvenimui, vartotojams kyla rizika gyventi patalpose, kurių kokybė bei gyvenimo sąlygos galimai neatitinka teisės aktuose gyvenamosioms patalpoms nustatytų kokybinių reikalavimų, todėl, reklamuojant parduodamas patalpas bei sudarant sutartis su vartotojais, būtina aiškiai nurodyti parduodamų patalpų paskirtį, vengiant teiginių, kurie galėtų klaidinti vartotoją“, - teigė D. Malinauskienė.
Anot jos, už klaidinančios reklamos skleidimą komercinės veiklos subjektams gali būti taikomos Reklamos įstatyme numatytos sankcijos – nuo įspėjimo iki baudos iki 100 000 Eur, bet ne daugiau nei 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
„Informuojame, kad VVTAT įvertins Jūsų paklausime pateiktą informaciją“, - nurodė D. Malinauskienė.
Skelbimą patalpinęs vyras: ar matot čia kažkokį kriminalą
Delfi paskambino internete patalpintame skelbime nurodytu telefono numeriu, tačiau atsiliepęs vyras, regis, neliko sužavėtas žurnalistų dėmesiu. Jis pripažino, kad patalpino skelbimą, tačiau nesutiko nurodyti savo vardo ir pavardės.
Taip pat jis teigė, kad butus parduoda ne kaip fizinis asmuo, bet juridinio asmens vardu.
Paklausus, kiek jo įmonė įsigijo šiame name patalpų, vyras pateikė trumpą atsakymą: „Kiek norėjo tiek įsigijo įmonė.“
Be to, jis teigė, kad šis atvejis palyginti su kitais, yra smulkmena: „Ir ne tik aš įsigijau. Ir kiti įsigijo. Kodėl toks dėmesys man? Ir kiti pardavinėja. Neringa yra toks regionas, kur perka garažus ir gyvena. Buvo darytas detalusis planas, pakeista paskirtis, sutvarkyti dokumentai. Taip, ten yra poilsio paskirties. Nejaugi yra draudžiama pirkti ir parduoti poilsio paskirties butus? Ir, žinoma, yra perspėjama, kad tai yra poilsio paskirtis. Jūs biški ne ten domitės. Ten yra kitos problemos. Pas mus pirkėjai turi problemų su statytoju. Jis neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Jis nepriduoda to objekto jau metai. Paėmėt skelbimuką ir pradėjot. Čiut ne puolimą – apklausą. Aš turbūt turiu teisę iš viso jums nieko neatsakinėti. Aš nežinau, kur jūs čia galit prisikabint? Jūs tiesiog gaištat laiką, mano nuomone. Yra rimtesnių temų ir aktualijų. Neringa yra labai įdomus regionas, ten yra dar įdomesnių ir linksmesnių dalykų negu šitas objektas ir mano tas skelbimukas.“
Delfi susisiekė su pastato statytoju UAB „Karmo“. Pateikėme šiai įmonei nemažai klausimų, tačiau gavome labai trumpą vieno sakinio atsakymą: „Su šiuo skelbimu neturime nieko bendro, prašome susisiekti su asmeniu, patalpinusiu skelbimą.“
Paprašius atsakyti į kitus klausimus, įmonė jokio atsakymo nepateikė. Jei atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.
Delfi kreipėsi ir į kitus patalpų savininkus, tačiau atsakymų negavome.