Leido statyti du statinius
Delfi jau ne kartą rašė, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės išduotų ir jai pavaldžios parkų direkcijos suderintų statybos leidimų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose teisėtumo buvo pradėtos bylos teismuose. Dėl tokių atvejų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba viešąjį interesą turėjo ginti teisminiu keliu.
Lygiai tokia pati situacija susiklostė Pavilnių regioniniame parke, Gražinos gatvėje. Tai yra reto grožio Vilniaus vieta, apsupta miškų ir kalvų. Kad būtų išsaugota ši unikali vieta, statyboms taikomi tam tikri ribojimai. Tačiau kyla įtarimų, kad šiuo atveju jų nebuvo paisoma.
Delfi gavo informacijos, kad dėl Gražinos gatvėje prasidėjusių statybų Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta bylos nagrinėjimas.
Registrų centro duomenimis, sklypas Gražinos gatvėje priklauso Ingridai Jurevičienei. Jo dydis - 0.2300 ha.
Kaip nurodyta Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše, 2020 m. rugpjūčio 10 dieną savivaldybė išdavė leidimą nugriauti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą. Tą pačią dieną išduoti du leidimai naujai statybai. Leista statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą.
Taigi, 2020 m. savivaldybė leido nugriauti tris sklype buvusius senus pastatus ir jų vietoje pastatyti du naujus.
Taip pat dokumentuose nurodyta, kad šis sklypas yra Pavilnių regioniniame parke, patenka į rekreacinio prioriteto zoną.
Be to, išraše pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės 2020-08-10 leidimo Nr. LSNS-01-200810-00952 galiojimą ir uždrausti jo pagrindu vykdyti statybos darbus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Statybos inspekcijos reikalavimai
Kad byla nagrinėjama teisme, patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė. Anot jos, šiame teisme bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas.
Kaip nurodė R. Kėkštienė, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Prašoma pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują SLD pertvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus, o to nepadarius – statinius nugriauti.
„Ginčo objektas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-08-10 išduotas SLD pagal projektuotojo MB „Sostinės architektai“ parengtą statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatas. Gražinos g. 28, Vilnius. Statybos projektas. Nr. TP-18/11-026“, - teigė R. Kėkštienė.
Galiausiai ji informavo, ką po atlikto tyrimo nustatė Statybos inspekcija: „Projektuojant gyvenamosios paskirties bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, statybos projektu ir ginčijamu SLD buvo leista statyti didesnio užstatymo ir bendrojo ploto statinį negu buvo galima statyti pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą bei taikytiną reglamentavimą. Be to, pastatai sklype suprojektuoti bei statomi neišlaikant 50 m atstumo iki statesnių kaip 15 laipsnių šlaitų viršutinių ir apatinių briaunų, nesilaikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 17 punkto a papunkčio.
Kaip Delfi nurodė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė, šiuo atveju dėl statybos galimybių nagrinėjamame žemės sklype Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija konsultacijų į VSTT nesikreipė.
Taip pat D. Rakauskaitė paminėjo esminį šio suderinto leidimo trūkumą – neišlaikomas atstumas iki šlaito. „Nuostatos dėl privalomų atstumų išlaikymo statant pastatus valstybiniuose parkuose yra įtvirtintos LR saugomų teritorijų įstatyme ir LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. T. y., įstatymų nuostatų privalu laikytis“, - nurodė D. Rakauskaitė.
Savivaldybė nemano ką nors pažeidusi
Su klausimais Delfi taip pat kreipėsi į statybos leidimus sklype išdavusią Vilniaus miesto savivaldybę. Jos atstovas Paulius Vaitekėnas teigė, kad savivaldybė nesutinka su Statybos inspekcijos pozicija: „Kadangi savivaldybė byloje patraukta atsakovu, teikia poziciją, kuria nesutinkama su Inspekcijos ieškiniu. Savivaldybės argumentus dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo galutinai išnagrinės teismas.“
Taip pat paklausėme, kodėl savivaldybė ir jai pavaldi parko direkcija leido statyti didesnį namą, nei leidžia teisės aktai? Ir gavome štai tokį atsakymą: „Būtent dėl teisės aktų aiškinimo ir taikymo byloje ir kilo ginčas, todėl dėl klausimo, kas teisės aktus traktuoja teisingai, pasisakys teismas.“
Be to, klausėme, kodėl leista statyti neišlaikant 50 m. atstumo iki šlaito? Tai jau ne pirmas atvejis, kai savivaldybė šiame parke išduoda statybos leidimą, neišlaikant nurodyto atstumo iki šlaito. Vienas iš pavyzdžių yra garsiam atlikėjui Egidijui Dragūnui išduotas statybos leidimas, dėl kurio teisėtumo taip pat byla persikėlė į teismą.
„Tiek šioje byloje, tiek E. Dragūno byloje nėra galutinio teismo sprendimo, todėl šie klausime minimi faktai, t.y. kad buvo nesilaikyta teisės aktų, nėra patvirtinti“, - dėstė P. Vaitekėnas.
Taip pat Statybos inspekcija nustatė, kad vadovaujantis statybos techninių reglamentų nuostatomis statinio projektą pasirašęs asmuo neturėjo teisės rengti ir pasirašyti šį projektą – neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Ar prieš išduodant leidimą savivaldybei buvo žinoma, kad projektą pasirašęs asmuo galbūt neturėjo tam teisės?
Galiausiai paklausėme, ar savivaldybei pavaldi parko direkcija derinant projektą ir išduodant statybos leidimą įspėjo savivaldybę apie galimus teisės aktų pažeidimus? Ar ji viskam pritarė ir pastabų neturėjo? Tačiau atsakymas į šį klausimą nebuvo konkretus: „Kadangi vyksta ginčas, negalima konstatuoti, kad pažeidimas buvo ar nebuvo, tą, kaip minėjome, nustatys teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas.“
Parko direkcija taip pat neatsakė į Delfi klausimą, ar įspėjo savivaldybę dėl galimų teisės aktų pažeidimų išduodant statybos leidimą.
Mano, kad leidimas išduotas teisėtai
Delfi taip pat susisiekė su sklypo savininkais ir projektavusia įmone MB „Sostinės architektai“. Sklypo savininkai teigė manantys, kad jokių teisės aktų pažeidimų šiuo atveju padaryta nebuvo ir mano, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. Tačiau komentarą, suderintą su savininkais ir advokatu, Delfi pateikė MB „Sostinės architektai“ vadovas Sigitas Kasteckas.
Jis pripažino, kad teisme šiuo metu nagrinėjama byla, bet tuo pačiu teigė, kad Statybos inspekcijos ieškinys yra nepagrįstas: „MB „Sostinės architektai“ nuomone, Statybos inspekcijos ieškinys yra nepagrįstas, ir todėl turi būti atmestas, o atsakovų, taip pat ir MB „Sostinės architektai“ nuomone, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai.“
Anot jo, pagal Teritorijų planavimo dokumentų registre esančius duomenis, žemės sklype galioja 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Tvarkymo plano sprendiniai. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – Pavilnių regioniniame parke, t. y. teritorijoje, kurioje veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų specialieji planai, šiuo atveju Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas. MB „Sostinės architektai“ mano, kad nėra jokio pažeidimo ir priešingai negu mano Statybos inspekcija, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas visiškai atitinka Pavilnių regioninio parko tvarkymo planui.
„Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ ginčo žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijoje.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 16 d. Specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti. Tvarkymo planas – tai saugomos teritorijos specialusis planas, kurio parengimui galioja ne tik Teritorijų planavimo įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. nurodoma, kad specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus atvejus. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra, – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio ir tik detaliuoju planu yra nustatomas toks teritorijų naudojimo reglamentas, kaip leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis, tačiau ginčo žemės sklypui nėra parengto detalioji plano.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir kultūros ministrų 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/VĮ-706 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 28 punktą Tvarkymo plano brėžinyje nepateikiami atskiri žemės sklypai ir jų naudojimo reglamentas. Tvarkymo plane pagal Reglamentus, nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurios nurodo šios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.
Projektavimo įmonės vadovas nesutinka ir dėl argumentų, kad nebuvo išlaikytas 50 metrų atstumas iki šlaito.
„Statybos inspekcija ieškinyje teigia, kad pastatai žemės sklype suprojektuoti bei statomi neišlaikant 50 m atstumo iki statesnių kaip 15 laipsnių šlaitų viršutinių ir apatinių briaunų. Tai yra niekinis argumentas ir jokiais būdais negali būti traktuojamas kaip pažeidimas, tačiau apie tai, kad tokio pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra padaryta, liudija akivaizdus Statybos inspekcijos toliau nurodomų įstatymo nuostatų neteisingai traktavimas.
Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus 23 skirsnyje nurodytos valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurių 84 str. 2 d. 17 a p. apibrėžta, kad statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama statyti pastatus, išskyrus šios dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą. Tvarkymo planu nustatytoje GAi zonoje, ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp sodybų, kurių pastatai prie šlaitų yra pastatyti mažesniais atstumais (iki 1993 m. lapkričio 24 d.), o naujo gyvenamojo namo statyba suprojektuota atitraukiant nuo esamų šlaitų, tačiau ūkinių statinių vietoje, tai yra gyvenamasis namas buvo suprojektuotas ir statomas teritorijoje, kurioje yra (buvo) statiniai, o gyvenamojo namo priklausinių statyba leidžiama.
Vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu, bei įvertinus tai, kad detaliojo plano žemės sklypui nėra, projektuotojas ir rengė projektą, pagal kurį ir buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Taip pat atsižvelgiant ne tik į minėtą teisinį reglamentavimą bet ir atliktą vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos analizę, rengiant projektą buvo nustatyti ir rodikliai ginčo žemės sklypui. Analizuojant funkcinę būsimų statinių paskirtį ir ryšį su gretimu tame pačiame Pavilnių regioniniame parke esančiu užstatymu, projektuotojas pateikė skaičiavimo lentelę, kurioje tarp 16 žemės sklypų ginčo žemės sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas yra pats mažiausiais, be to, iš šios analizės matoma, kad nurodytoje teritorijoje vyrauja intensyvus užstatymas, kuriam būdingi 1 aukšto su mansarda (2-jų aukštų) pastatai. Tai reiškia, kad sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) buvo išlaikytas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nebuvo pakeistas užstatymo intensyvumas, plotas, bei nebuvo didinamas aukštingumas.
Projekte numatyti statinių rodikliai nepažeidžia Vyriausybės patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų ir nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą statybos leidimą pripažinti neteisėtu“, - dėstė projektavimo įmonės vadovas.
Be to, Statybos inspekcija nustatė, kad vadovaujantis statybos techninių reglamentų nuostatomis, statinio projektą pasirašęs asmuo neturėjo teisės rengti ir pasirašyti šį projektą – neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Tačiau S. Kasteckas teigė su tuo nesutinkantis.
Jis teigė, kad jei būtų neatitikimų, savivaldybė prieš išduodant statybos leidimą ir tikrindama dokumentus tai būtų pastebėjusi ir leidimo neišdavusi. Tačiau šiuo atveju iš jos pastabų negauta. Tačiau savivaldybė Delfi nurodė priešingai – dėl patektų dokumentų visą atsakomybę neša projektuotojas.
„Ne, MB „Sostinės architektai“ nesutinka su išdėstytu teiginiu. Visų pirma, parengto statybos projekto turinį, jo atitikimą Statybos techniniams reglamentams, o taip pat ir projekto vadovo kvalifikaciją, leidžiančia vadovauti statybos projekto rengimui, prieš išduodant statybas leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemoje „Infostatyba“ tikrina keli skirtingi savivaldybės administracijos įgalioti specialistai, iš pradžių tik pateikus prašymą pirminiam dokumentų patikrinimui, o po to nusiuntus statybos projektą derinti savivaldybės vyriausiajam architektui ar įgaliotam specialistui.
Ginčo statybos projektas buvo patikrintas ir suderintas visų privalomų institucijų iki išduodant Statybos leidimą ir visi šiame procese dalyvavę specialistai sutiko su Projekto vadovo kvalifikacijos atitikimų įstatymų reikalavimams.
Antra. Ne bet kokie pažeidimai gali sudaryti pagrindą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tam tikrais atvejais vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti šį leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai ar kiti asmenys, kurie dalyvavo rengiant projektą, išduodant statybos leidimą, elgėsi nesąžiningai ar savo veiksmais pažeidė viešuosius ar trečiųjų asmenų interesus“, - teigė S. Kasteckas.
Teisme sprendžiami klausimai
Anot jo, šioje byloje ieškovas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atsakovai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, sklypo savininkė ir MB „Sostinės architektai“.
„Ieškovas byloje prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui, fiziniam asmeniui, išduotą leidimą; 2) įpareigoti atsakovą, fizinį asmenį, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovui, fiziniam asmeniui, neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti jį per 3 mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, MB „Sostinės architektai“ lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2020-08-10 leidimas, padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui, fiziniam asmeniui, per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovo fizinio asmens lėšomis. Iki galutinio teismo sprendimo prašoma uždrausti vykdyti statybos darbus“, - nurodė A. Žukauskas.
Kaip nurodė teismo atstovas, šiuo metu byla yra nagrinėjimo procese ir tikslių duomenų apie sprendimo priėmimo laiką dar nėra.
