Slapto balsavimo iššūkis
Koalicinę sutartį pirmadienį pasirašė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Naujoji valdančioji dauguma apsisprendė, jog į Seimo pirmininkes bus siūloma liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Pagal Seimo statutą gali būti išrenkama iki 7 Seimo pirmininko pavaduotojų – Seimo vicepirmininkų. Dėl konkretaus skaičiaus turės apsispręsti naujoji dauguma. Seimo pirmininkas, vicepirmininkai ir opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą.
Kiekviena parlamentinė partija galės siūlyti kandidatus į vicepirmininkus, kas bus šios pavardės – kol kas neaišku.
Žinoma, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į šią poziciją siūlys partijos pirmininką Gintautą Palucką. O konservatorius Jurgis Razma taps valdančiosios koalicijos siūlomu vicepirminku. Konservatoriams priklausys trys vicepirmininkai, Laisvės partijai vienas, o Liberalų sąjūdžiui nė vieno, nes jau užimam Seimo pirmininko kėdė.
Jie yra tvirtinami slaptu balsavimu, o tai kai kuriems parlamentarams yra didžiulis iššūkis.
Tikėtina, kad į Seimo valdybą nesiverš nei opozicijoje liekančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, nei TS–LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tikėtina, kad jie reikiamo palaikymo nesulauktų.
Tokia situacija buvo įvykusi ir pirmąjį buvusio Seimo posėdį. LSDP į Seimo pirmininko pavaduotojus delegavo buvusį premjerą Algirdą Butkevičių, tačiau po slapto balsavimo paaiškėjo, kad šios pozicijos jis neužims – nepakako balsų.
Kol valdančioji koalicija neišsidalino ministerijų portfelių, lieka neaišku, kas vadovaus didžiausiai Tėvynės sąjungos frakcijai. Jei G. Landsbergis išsiderės ministro postą, reikės ieškoti kito frakcijos vadovo.
Nauja frakcija ir Skvernelis kaip opozicijos lyderis?
Kaip Delfi trečiadienį informavo Ramūnas Karbauskis, kad LVŽS neturi tokios didelės frakcijos, kad galėtų automatiškai paskirti opozicijos lyderį. Juo galėtų tapti dabartinis premjeras Saulius Skvernelis.
Taigi, didžiausiai opozicinei frakcijai Seime teks tartis su kitomis frakcijomis dėl kandidato į opozicijos lyderius.
Gali būti, kad Seime penktadienį susikurs ir dar viena nauja frakcija.
Joje, kaip rašo naujienų portalas lrytas.lt, bendrą darbą vykdytų trys į Seimą patekę Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) partijos atstovai: Jonas Pinskus, Zigmantas Balčytis ir Andrius Palionis, rinkimuose su Žaliųjų partija dalyvavęs Algirdas Butkevičius, taip pat save rinkimuose išsikėlę Petras Gražulis, Domas Griškevičius ir Valdemaras Valkiūnas.
Frakcijai suburti pakanka 7 parlamentarų.
A. Butkevičius ketvirtadienį Delfi sakė, kad iki šiol nežino, kur jis dirbs Seime. Anot jo, jokie sprendimai dar nėra priimti, tai bus padaryta penktadienį.
Valdančiosios koalicijos nesudaranti frakcija gali nuspręsti, ar pasiskelbia opozicine, ar ne.
Kaip numato Seimo statutas, opozicijos lyderiu gali skelbtis opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos seniūnas, jei frakcija ar koalicija vienija daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių. Dabartinė dauguma turi 74 Seimo narius.
Į slaptą Seimo balsavimą reaguos ir apsauga
Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) direktorius Rymantas Mockevičius Delfi paaiškino, kada naujas Seimo pirmininkas bus pradedamas saugoti.
„Išrinkus naują Seimo pirmininką, mes jam skirsime jam priklausančią apsaugos komandą. O buvusį Seimo vadovą palydėsime iki namų ir viskas. Tam tikru metu tam tikrą valandų skaičių dirbs dvi mūsų komandos, viena jau su naujuoju pirmininku bus, o kita – su senuoju“, – kalbėjo VAT vadovas.
Naujojo Seimo vadovo apsauga pradės dirbti iš karto, kai paaiškės slapto balsavimo rezultatai.
„Kai tik Seimas išsirinks ir patvirtins, kad jau yra naujas Seimo pirmininkas, iš karto prisistatys mūsų vyrai ir pradės darbą“, – pasakojo R. Mockevičius.
Pirmoji diena nebus įprasta
Seimo Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė–Laugalienė Delfi papasakojo, kuo neįprastas bus šios kadencijos pirmasis Seimo posėdis.
„Didžiausias skirtumas bus tas, kad jame nebus svečių. Paprastai yra kviečiami ir buvę Seimo vadovai visi, ambasadoriai, kiti svečiai. Tai šį kartą Kovo 11–osios salėje per priesaikas nebus nieko, išskyrus Seimo narius ir tuos asmenis, kurie ten turi būti: prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pasveikins Seimo narius naujus, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, nes jis priima priesaikas, bus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė ir invokaciją atliks Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Tiek tų svečių tik ir bus, čia yra didžiausias skirtumas“, – Delfi pasakojo Seimo Spaudos biuro vadovė. Į priesaikų ceremonija nebus kviečiami ir žiniasklaidos atstovai.
Seimo nariai Kovo 11–osios salėje bus sodinami didesniu atstumu, nors po to jie susirinks atgal į posėdžių salę, kur reikiamų saugių atstumų užtikrinti jau nebepavyks.
Davę priesaiką naujieji parlamentarai pasirašys atskirais rašikliais, o ir Konstitucijos sava ranka nelies – apsauginė plėvelė ant Konstitucijos bus keičiama po kiekvienos priesaikos.
J. Radzevičiūtė–Laugalienė teigė, kad nors ir buvo svarstoma priesaikas sakančius naujus Seimo narius išskirti į grupes, to buvo atsisakyta pasikonsultavus su KT atstovais. Toks modelis buvo naudojamas būsimo Seimo nariams išduodant pažymėjimus – 141 buvo suskirstyti į keturias grupes.
„Mes konsultavomės su KT pirmininku, variantas prisiekti grupėmis nėra tinkamas. Visi išrinkti tautos atstovai turi dalyvauti, kai yra duodamos priesaikos. Nes kitaip jau būtų galima kvestionuoti priesaikos teisėtumą“, – aiškino Seimo Spaudos biuro atstovė.
Ji teigė, jog ši tvarka nėra itin griežta, parlamentarai per maždaug 4 valandas truksiančią ceremoniją turės stovėti ir klausyti priesaikų, tačiau galės trumpam palikti salę ir pailsėti.
Tie, kurie dėl saugumo sumetimų negalės priesaikos duoti penktadienį, galės tai padaryti artimiausiame Seimo posėdyje, kuriame galės dalyvauti.
Taip gali atsitikti net keliems parlamentarams – koronavirusas ketvirtadienį buvo patvirtintas Rimantei Šalaševičiūtei, praėjusį savaitgalį Evelinai Dobrovolskai. Saviizoliacijoje – Andrius Palionis, Justas Džiugelis.
Kas paaiškės?
Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį kadencijos Seimo posėdį pradės vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys, tai darys 77–erių sulaukęs Seimo nariui Antanas Vinkus, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo pirmininkas. Jauniausiam pagal amžių Seimo nariui Mariui Matijošaičiui (28 metai) bus patikėta taip pat svarbi užduotis – dirbti pirmojoje balsų skaičiavimo grupėje.
Prisiekę 2020–2024 m. kadencijos Seimo nariai toliau darbą tęs Seimo posėdžių salėje. Bus renkamas Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, numatoma patvirtinti Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.
Būtent susirinkimo į pirmąjį posėdį dieną yra pradedamas skaičiuoti Seimo narių įgaliojimų laikas. Nuo šio posėdžio pradžios baigsis anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.
Tik Seimo posėdyje prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai išrinktas Seimo narys įgis visas Tautos atstovo teises. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, tačiau jei jis turės pateisinamą priežastį, tai padaryti galės ir vėliau.
Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininką, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas negali būti taisomas ir keičiamas, tačiau leidžiama išbraukti paskutinįjį priesaikos sakinį.
Po iškilmingosios ceremonijos dalies Seimo posėdyje organizuojami Seimo Pirmininko rinkimai, po to renkami jo pavaduotojai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir tvirtinama Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.
Pirmosios sesijos pradžioje parlamentas turi apsispręsti dėl prezidento teikiamos Ministro Pirmininko kandidatūros, sudaryti Seimo komitetus ir tvirtinti jų pirmininkus bei šių pavaduotojus, svarstyti Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sudaryti rudens sesijos darbų programą.
Naujame Seime 50 mandatų turi TS-LKD, 32 LVŽS, 23 – LSDP, Liberalų sąjūdis Seime turės 13 mandatų, Laisvės partija – 11 kėdžių.
Darbo partija išsikovojo 10 mandatų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) 3 mandatus, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) – 3 mandatus. Partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos žaliųjų partija turės po vieną mandatą Seime.