Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius laidoje pasakojo, kad mokytojai šiuo metu išgyvena chaosą, juos palaiko tik mokiniai ir mintis apie dienas, kai situacija buvo gerokai stabilesnė.
„Manau, kad mokytojai jaučiasi tokioje sumaištyje. Prasidėjusių reformų etapas gilėja toliau, ypatingai, kas yra susijęs su darbo užmokesčiu. Tai paliko visą bendruomenę tokioje sumaištyje ir tam tikrame nepasitenkinime. Manau, kad šiandien daugelis priima tą dieną, tokia, kokia ji yra. Džiaugsmą šiandien, turbūt, gali suteikti tik moksleiviai, kurie ateina pasveikinti. Jie dar gali prisiminti laikotarpį, kai buvo šiek tiek stabiliau ir aiškiau“, – Žinių radijo laidoje tvirtino jis.
Jo teigimu, dvasinė mokytojų būsena yra „sujaukta“. Ir tai jaučiama ne tik dėl etatinio apmokėjimo.
Pedagogas tvirtino, kad planas paversti mokytojo profesiją prestižine, tėra „fantazija“.
„Tai vienareikšmiškai tėra fantazija, arba nesusivokimas situacijoje. Arba fantazavimas su kokiais politiniais tikslais“, – kalbėjo S. Jurkevičius.
Namų problemas atsineša į klasę
Vaikų psichiatras Linas Slušnys tikino, kad mokytojų jausena klasėje tiesiogiai veikia ir mokinius. Ir pabrėžė kaip svarbu mokyklos vadovui šiuos pokyčius pastebėti.
„Jeigu savijauta visą laiką yra dusinanti, tai negali jokio optimizmo perduoti vaikui. O jeigu tave visą laiką kažkas iš išorės veržia. Jeigu mokytojas tarkime namuose, nesutaria su savo sutuoktiniu, tai atsinešama ir į mokyklą“, – kalbėjo psichiatras. Jis teigė, kad geras vadovas tokius dalykus turi pajausti ir mokytojo paklausti, kas yra negerai.
„Vadovas supranta, kad tai gali kenkti kolektyvui ir galbūt tai net kelsis į pamoką. Tai savijauta yra labai svarbu“, – teigė jis.
Jis siūlė ir kardinalų planą, kuriuo situaciją švietimo srityje būtų galima išspręsti.
„Laikas Lietuvoje pasakyti, kad geriau liks 27 tūkst. mokytojų, bet gerai uždirbantys, nei 33 tūkst., bet amžinai nepatenkinti“, – situaciją vertino L. Slušnys.
Penkių vaikų mama Rasa Žemaitė tvirtino, kad mokytojams į atlapus nekimba, o šios profesijos darbuotojais pasitiki.
„Aš iš tos kartos, kai žmogus dar pasitiki institucija, tikiu tiek gydytojais, tiek mokytojais. Nes tikiu, kad žmonės savo darbą dirba su meile ir už tą, kad ir nedidelį atlygį, atiduoda visą save, kad ir kaip gali“, – teigė ji.
Moteris teigė, kad auginant penkis vaikus, problemos mokykloje buvo skirtingos. Tačiau viena bendra pasikartojo – atmosfera klasėje.
„Vienijantis iššūkis, kurį jaučiau augindama visus 5 vaikus, yra atmosfera klasėje ir mokyklose. Aš nemanau, kad mokytojas dėl to kaltas, bet jis gali ir nori tai padaryti, kai turi sugebėjimų, kompetencijos ir pagalbos“, – sakė ji.
Naujos kartos tėvų skirtumai
Moteris prisiminė ir palygino tėvų susirinkimuose mokyklose pastebėtus skirtumus tarp skirtingų kartų tėvų.
„Susirinkimai labai ryškiai skiriasi. Reikalavimai mokytojams yra visiškai kitokie ir ataskaitų kontekste ir kompetencijų, informacijos apie vaikus. Jau nebėra pasakojamos istorijos apie vaikus viešai, to jau nebeliko. Bet lieka tas didysis iššūkis – tėvų žvilgsnis yra į mokytoją, reikalaujama iš jo, nors iš tiesų juos reikėtų iškelti visų pirma į save, o tada į mokytojo kontekstą ir aplinką“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo mama.
Vilniaus licėjaus direktorius teigė, kad į susitikimus su mokytojais tėvai turi atsinešti moksleivio aplanką, su jo nuveiktais darbais. Taip, S. Jurkevičiaus teigimu, nuo emocijų pereinama prie konkrečių darbų.
„Bet pagrindinė linija, ko siekia mokyklos, mes nežinome, ko mes patys norime iš tų mokyklų“, – tvirtino jis. Pridurdamas, kad žmonės atsakingi už švietimą ir politiką, net nesuvokia situacijos.
L. Slušnys dar pridūrė, kad mokytojams nėra sukurta visiškai jokio ramybės jausmo.