Karštosios linijos veiklą koordinuojantys Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) specialistai pasirūpina, kad akademiniam jaunimui būtų išduodamos reikiamos pažymos. Studentams belieka susisiekti su savo praktikos vadovais ir susiderinti, kad tokia savanoriška veikla būtų užskaityta kaip universitetinė praktika.
Anot Kauno GMPS vadovo Nerijaus Mikelionio, nors karantinas šalyje vis labiau švelninamas, Koronos karštojoje linijoje 1808 telefonai ir toliau nenutyla. Pagal specialų algoritmą dirbantys Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties medikai, šauliai bei kiti kauniečiai savanoriai teikia su koronavirusu susijusią pagalbą: registruoja paskambinusius į mobiliuosius patikros punktus, konsultuoja saviizoliacijos, prevencijos ir kitais klausimais.
Linijoje kasdien atsiliepiama į 14–16 tūkstančių skambučių iš visos Lietuvos. Prie telefonų dirbantys savanoriai įvertina simptomus, nustato reikiamos pagalbos lygį, pataria skambinančiajam dėl saviizoliacijos ar transportavimo, emocinės pagalbos ar gydytojo konsultacijos. Esant poreikiui, – registruoja tyrimui mobiliajame punkte. Kilus rimtesnių įtarimų, skambinantysis sujungiamas su GMP dispečerine, – organizuojama skubi pagalba.
Iki šiol, kaip teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė Rasa Markauskaitė, nemažai Savivaldybės bei jos įsteigtų įmonių atstovų, miesto tarybos narių bei kitų kauniečių jau išbandė save dirbdami Karštojoje linijoje ir ketina tęsti šiuos darbus toliau. Nuo pat karantino pradžios ypatingos pagalbos čia sulaukiama iš Lietuvos šaulių sąjungos, medicinos studentų, Kauno kolegijos auklėtinių bei pavienių savanorių.
„Esama pavyzdžių, kai žmonės šiam darbui skiria ne valandas, o ištisas dienas. Koronos karštojoje linijoje teko padirbėti keletą vakarų, po darbo, tad iš savo patirties galiu pasakyti, kad pamaina čia prabėga nepastebimai greitai. Tačiau vietoje nuovargio lieka labai geras jausmas, kad tą dieną nuveikei kažką nedidelio, bet prasmingo. Tai motyvuoja vėl sugrįžti prie Karštosios linijos telefono ir tuo pačiu į komandą pakviesti kitus kauniečius“, – dalinosi patirtimi Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius.
Norintys ir galintys savanoriauti Koronos karštojoje linijoje turi užpildyti internete adresu 1808.lt esančią savanorystės formą. Kiekvienos dienos pabaigoje su užsiregistravusiais asmenimis susisiekiama, jiems išsiunčiamas kvietimas atvykti į mokymus. Visi būsimi komandos nariai, prieš pradėdami darbą prie telefono, išklauso išsamų instruktažą. Susipažinęs su informacija savanoris privalo išlaikyti žinias patvirtinantį testą ir tik tada pradeda darbuotis.
„Darbo turime tikrai labai daug, – didžioji dalis skambučių yra susiję su COVID-19 bei registracijomis į patikros punktus. Bet pasitaiko atvejų, kai kreipiamasi dėl emocinės ar psichologinės paramos. Šią savaitę, ketvirtadienį, fiksavome karantininį rekordą, kai per 1 sekundę telefono ragelį buvo užgulę net 240 tautiečių.
Suprantame skambinančiųjų nerimą, tačiau prašome kantrybės. Taip pat labai laukiame kiekvieno savanorio, kuris gali skirti laiko ir sustiprinti mūsų komandą“, – kalbėjo Koronos karštosios linijos veiklą koordinuojantis Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės administratorius Donatas Paliulionis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakultete įrengtoje Koronos karštojoje linijoje 1808 nuolatos reikia nors 30 savanorių, kurie dirbtų bent po 6 valandas – vieną pamainą. Kiekvienas gali susidaryti lankstų grafiką. Šiuo metu skambučiai priimami nuo 8 iki 23 valandos.
Prisijungti prie Karštosios koronos linijos 1808 gali visi, turintys laisvo laiko ir noro padėti. Miestiečiai taip pat skatinami dalintis kvietimu savanoriauti su savo draugais ir artimaisiais.