„Šiuo metu mes esame gavę 29 pranešimus iš įvairių sostinės mokymo įstaigų“, – pirmadienį LNK žinioms sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
„Kad mokyklose padėti sprogmenys, kurie pirmadienį ir sprogs, be kažkokio konkretaus laiko, aplinkybių. Tiesiog labai paprasta trumpa žinutė“, – pasakojo R. Matonis.
Vienos vienuoliktokės mama Jolanta LNK žinioms sakė, kad tokia situacija gąsdina.
„Nes nežinai, kas gali būti. Ar tai yra tiesiog gąsdinimai, ar neduok Dieve... Aišku, kad baisu“, – atviravo moksleivės mama.
Devintoko tėtis Rytas LNK sakė, kad situaciją vertina kaip psichologinę ataką.
„Kaip hibridinio karo epizodą. Tikslas yra sukelti paniką ir chaosą“, – savo įžvalgomis dalijosi jis.
Bet mokyklų vadovai panikuoti nepuolė, neatšaukė ir mokslo šventės. Policija nepraneša ir apie evakuotas ugdymo įstaigas.
„Yra paskirti žmonės, kurie apžiūri patalpas, teritoriją, turbūt nemažai švenčių pirmadienį vyko ir kiemuose, ne vien tik klasėse. Yra budintys, yra kitas personalas, kuris, galbūt, pamatę kažką įtartino, dažniausiai mokyklos turi ir stebėjimo kameras, gali atsisukti vaizdo įrašus, pasižiūrėti“, – LNK sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Policijos departamento atstovas R. Matonis pirmadienį teigė, jog jeigu mokyklos administracija randa kažkokių įtartinų, ar neaiškių daiktų, tik tada reikėtų skambinti telefono numeriu 112.
„Ir tuomet jau atvyktų specialiosios tarnybos. Bet tokio atvejo pirmadienį nebuvo“, – sakė jis.
Kaip mokykloms reaguoti į grasinimus buvo išmokta po praėjusių metų įvykių, kai sulaukta daugiausiai grasinimų rusų kalba apie užminuotus pastatus pernai rudenį. Tą kartą dauguma mokyklų dėl saugumo nutraukė pamokas, savo vaikų tada skubėjo pasiimti sunerimę tėvai.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) tuomet teigė, kad tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.
Kas laiškus siuntė šį kartą, neaišku.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: