Dar prieš Naujųjų sutikimą viešai buvo galima girdėti pasvarstymų, kad fejerverkai – per daug pavojinga pramoga, kurią vertėtų uždrausti. Savivaldybės, kviesdamos į Naujųjų sutikimo šventes, ragino nesinešti savo petardų.
Net ir Kauno klinikų medikai prieš pat Naujuosius surengė spaudos konferenciją, kurioje ragino švęsti saugiai ir atsargiai, taip pat vardijo, kokias traumas asmenys patiria po nesėkmingų sprogimų.
O ką mano valdantieji? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad nereiktų kalbėti apie griežtus draudimus, tačiau vertėtų griežčiau kontroliuoti petardų įsigijimą.
Jai pritarė ir socialdemokratas Linas Balsys, kuris tvirtino, kad reiktų petardas parduoti tik pilnamečiams, o ne jaunesniems, kaip dabar.
Tiesa, jau ir šiuo metu galioja keli ribojimai: pirmos kategorijos fejerverkus gali įsigyti asmenys nuo 14 metų, antros – nuo 16, o dar pavojingesnius – tik sulaukus pilnametystės, tačiau pavojaus varpais skambinantys medikai tvirtina, kad daugiausiai sužalojimų sukelia neva visiškai nepavojingi nedideli sprogmenys.
Naujųjų naktį – sužalotos plaštakos ir gaisrai
Naujųjų naktis nesėkmingai baigėsi 31-erių biržiškiui. Vos po vidurnakčio į ligoninę atskubėjusiam jaunam vyrui buvo nustatyta trijų pirštų dalinė amputacija. Vyras susižalojo sprogdindamas petardas ir, deja, jo šventė baigėsi Biržų ligoninės traumatologijos skyriuje.
Paryčiais į Alytaus ligoninę kreipėsi dar vienas jaunas vyras – 32 alytiškis tvirtino, kad jo rankojo sprogo petarda. Vyras patyrė dalinę rankos piršto amputaciją.
55-erių vyras netrukus po vidurnakčio dėl plaštakos plėštinės žaizdos buvo paguldytas į Vilniaus ligoninę. Jis taip pat prisipažino, kad susižalojo sprogdindamas petardą.
Naujųjų naktį darbo turėjo ir ugniagesiai. Praėjus vos kelioms minutėms po vidurnakčio, pagalbos prireikė Kauno rajono gyventojams – nuo petardos užsidegė pušies spygliai.
Kaišiadorių rajone nuo petardų sudegė šešios namų kieme augusios tujos. Šeimininkas suskubo saugoti savo turtą ir spėjo užgesinti tujas iki ugniagesių atvykimo.
Kėdainių rajone ugniagesiams teko skubėti gesinti užsidegusias petardų dėžes, į kitą iškvietimą išskubėję ugniagesiai gesino nuo petardų užsidegusią šiukšliadėžę.
Ar reiktų uždrausti?
LVŽS narė A. Širinskienė DELFI teigė, kad reikia svarstyti, kaip sumažinti petardų keliamą žalą, tačiau laikėsi pozicijos, kad kardinaliai uždrausti nereikėtų.
„Su draudimais būtų labai sunku vien dėl to, kad tai prekių judėjimas. Fejerverkai nėra kažkokios ribotos apyvartos prekės. Natūralu, kad į valstybę pagal Europos Sąjungos teisę jos būtų bet kuriuo atveju įvežamos, – teigė A. Širinskienė ir įvardijo, kad reiktų pradėti ne nuo draudimų. – Turėtume kalbėti apie prevenciją, nes didžioji dalis nelaimintų atsitikimų įvyksta dėl to, kad žmonės įsigytas prekes vartoja nesaugiai, laiko rankose, meta į susibūrimus, nesilaiko saugių atstumų ir panašiai.“
A. Širinskienė pridūrė, kad valstybės institucijos turėtų prisidėti prie prevencijos, kad žmonės rinktųsi ir elgtųsi atsakingiau.
Beje, kalbėti reiktų, Seimo narės teigimu, ir apie prekybą internetu, nes būtent internetu paaugliai gali įsigyti pigių ir nesaugių, nors esą nepavojingų sprogmenų.
„Būna, kad užsisako labai jauni žmonės ir vaikai, o negali nustatyti amžiaus, – teigė A. Širinskienė. – Būtų galima kalbėti apie tam tikrus ribojimus internetinei prekybai.“
Seimo narė tvirtino, kad fizinė parduotuvė šiuo atveju yra saugesnė, nes pardavėjas gali nustatyti tikslų pirkėjo amžių ir panašiai. Pardavėjas, anot A. Širinskienės, turėtų įspėti vartotoją apie pavojų, skatinti elgtis saugiai.
Beje, jos teigimu, alkoholis tokiose situacijose taip pat kiša koją. „Didelė dalis žmonių, kurie susižaloja, būna apsvaigę“, – teigė A. Širinskienė.
Reikia leisti įsigyti tik pilnamečiams?
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis Seimo narys Linas Balsys DELFI teigė, kad pirmiausia reiktų kalbėti apie įsigijimo kontrolę ir leisti petardas įsigyti tik pilnamečiams.
„Draudimai nieko nepadės, nes kas juos leido, tas ir leis. Draudimais nieko nepasieksime, reikia švietimo, reikia fejerverkų kokybės kontrolės, nes pasitaiko atvejų, kiek esu girdėjęs iš pranešimų, kad fejerverkai – nekokybiški, nepatikrinti, – teigė L. Balsys. – Galbūt prekybininkai nelegaliai jais prekiauja.“
L. Balsys vardijo, kad dažnai žmonės sužalojami ir dėl to, kad nekokybiški fejerverkai ima ir iššauna į šoną, nors turėjo – į viršų.
„Uždrausti, manau, neuždrausime. Visas pasaulis Naujųjų naktį yra fejerverkuose. Tokia tradicija. Bet pirmiausia reikia, kad tai darytų profesionalai, kad patys žmonės to nedarytų savo kiemuose, – tvirtino L. Balsys. – O jei daro savo kiemuose, kad būtų kuo didesnis švietimas ir sprogstamųjų medžiagų ypatinga kontrolė, kad į prekybą nepakliūtų nekokybiška prekė.“
Šiuo metu kai kurias petardas galima įsigyti jau nuo keturiolikos. Seimo nario teigimu, reiktų tai griežtinti. „Keturiolika ar šešiolika metų... Na, aš manau, kad gal logiška būtų nuo pilnametystės, – teigė L. Balsys. – Kuo gali skirtis fejerverkas, parduodamas nuo keturiolikos ar šešiolikos? Mažiau ko nors? Turbūt nėra prasmės taip skirstyti. Reikia, kad tokius veiksmus atliktų žmonės, kurie jau, pagal mūsų įstatymus, laikomi subrendusiais – sulaukę aštuoniolikos.“
Šešiolika, Seimo nario teigimu, yra per jaunas amžius, kad būtų galima savarankiškai leisti fejerverkus. „Šešiolika – dar vėlyvoji paauglystė“, – teigė Seimo narys.
Pacientų vis daugėja
Prieš pat Naujuosius Kauno klinikos ne tik surengė spaudos konferenciją, bet ir ragino visus kuo atsargiau naudoti petardas, vardydami didėjančius pacientų srautus, tačiau po Naujųjų klinikos medikai gali atsipūsti – šįmet jų skyriuje Naujųjų naktį nebuvo gydomas nė vienas, petardos sužeistas, pacientas.
Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika prieš pat Naujuosius surengtoje spaudos konferencijoje įvardijo, kad 2014 metais nuo fejerverkų buvo sužaloti 58 asmenys, o 2017 – net 86. Sužalojimų daugėja dėl to, kad fejerverkai tampa prieinamesni – dažnai juos asmenys įsigyja tiesiog internetu.
„2014 metais ligoninėje dėl tokių sužalojimų buvo gydoma dvidešimt pacientų, 2015-aisiais – 27, 2017 metais – 31, o 2018 net 60“, – teigė R. Rimdeika.
Gydytojas R. Rimdeika išskyrė ir plaštakos sužalojimų statistiką: 2014 metais – 6, 2017 – 19, o 2018 – net 42.
Medikas teigė, kad aiškinosi tokias traumų didėjimo priežastis: „Sužinojome, kad yra tokios petardos arba sprogtukai „Bum bum“. Internetu tokio gaminio kaina nesiekia dviejų eurų. Jis klasifikuojamas kaip visiškai nepavojingas sprogmuo, o jo svoris – iki 7 gramų“.
Kadangi šis sprogmuo įvardijamas kaip visiškai nepavojingas, vienintelis reikalavimas jį įsigyjant – asmuo turi būti sulaukęs 16 metų. „Kadangi gaminys atrodo kaip nepavojingas, žmonės neįsiskaito į jo naudojimo instrukciją ir atsiranda didžiuliai sužalojimai, kurie lieka visam gyvenimui: žmonės lieka be pirštų. Plaštaka, kurioje būna laikomas sprogmuo ir sprogsta, būna nebetinkama naudojimui, nebefunkcionali“, – teigė R. Rimdeika.
Profesorius įvardijo, kad uždegus sprogmenį sprogimas įvyksta per kelias sekundes ir, jei asmuo nespėja jo paleisti, iš plaštakos lieka "mėsos gabalas", kuris nebebūna funkcionalus net po ilgų operacijų.
Gydytojas Ernestas Zacharevskij spaudos konferencijoje tvirtino, kad dar nė neatėjus Naujųjų nakčiai Kauno klinikose dėl sprogmens sužeistas plaštakas gydėsi trys asmenys. Vienas jų tiesiog pabandė sprogmenį prieš Kalėdas, norėjo sužinoti, ar sena petarda dar veikia. Po pabandymo asmuo neteko kelių pirštų.
Dar du jaunuoliai nukentėjo Kalėdų naktį. Jie buvo skubiai operuoti.
Medikas vardijo, kad audiniai būna stipriai suplėšyti, todėl sunku atkurti plaštakas net ir ilgų operacijų metu. Net ir po galimai sėkmingos operacijos, mediko teigimu, gali paaiškėti, kad audiniai negyvybingi.
Kauno klinikų akių gydytoja oftalmologė Edita Puodžiuvienė teigė, kad ir akių traumos dėl fejerverkų būna ypatingai sunkios. Jos teigimu, sprogus petardai kas penktam pacientui pasireiškia ne tik kūno, bet ir akių sužalojimai.
Beje, gydytoja teigė, kad akių traumų dėl fejerverkų vis mažėja, o šįmet, kalėdiniu laikotarpiu, klinikoje nebuvo nė vieno tokį sužalojimą patyrusio paciento.
O kas nutinka akims nuo sprogimo? „Akys patiria labai mišrų sužalojimą, – teigė medikė. – Kai yra didžiulė smūgio banga, cheminis poveikis, karštos temperatūros banga, tai ne tik akių paviršiaus ir vokų nudegimas, bet atkeliauja didžiulė kontūzinė smūgio banga ir akies audiniai neatlaiko, plyšta.“
Medikės teigimu, galima net netekti regėjimo.
Kauno klinikų Skubiosios medicinos pagalbos klinikos gydytojas Vytautas Aukštakalnis teigė, kad Naujųjų naktis - kruviniausia šventė metuose. Jo teigimu, absoliuti dauguma nukentėjusiųjų būna apsvaigę nuo alkoholio.
Medikas ragino būtinai prieš naudojant bet kokias petardas - perskaityti naudojimo instrukciją, o jei atsitiko nelaimė - nedelsti ir kreiptis į medikus pagalbos.
V. Aukštakalnio teigimu, pacientų Naujųjų naktį ir dieną po jų padaugėja trečdaliu.