Rinkimuose dalyvavo 21 tarybos narys. Aukščiausiojo Teisėjo teisėjas Egidijus Laužikas surinko devynis balsus, A. Valantinas – 12 balsų.
A. Valantinas žadėjo įsiklausyti į nuomones ir dėkojo už pasitikėjimą.
Teisininku jis dirba nuo 1985 metų, per tą laiką įvairiose Lietuvos vietose dirbo prokuroru, teisėju, yra ėjęs ir generalinio prokuroro pareigas.
Jo pavaduotoju išrinktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas, sekretore – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė.
„Nekalbėsiu ir nesakysiu ilgų kalbų, dveji metai labai gretai praėjo. Kiekviena taryba paveldi darbotvarkę iš buvusios, reikės užtikrinti darbų tęstinumą“, – prieš balsavimą sakė kadenciją baigiantis Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Jis kandidatu pasiūlė Apeliacinio teismo pirmininką A. Valantiną.
„Jis nėra vien paprastas teisėjas ir Teisėjų tarybos narys. Jis turi viziją ir charizmą, turi gebėjimus, sveiką ir šaltą požiūrį į daugybę gyvenimo dalykų. Jis įrodė tai vadovaudamas“, – sakė R. Norkus.
Teisėjų tarybos narys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pripažino, kad jis ir A. Valantinas yra kurso draugai, tačiau nėra nei draugai, nei bičiuliai.
„Vienas kitą gerbiame, bet aš siūlau kitą kandidatą – Egidijus Laužikas irgi turi charizmą, autoritetą, neblogas lektorius, gerai visus pažįsta“, – sakė G. Kryževičius.
E. Laužikas anksčiau jau yra ėjęs Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.
„Jo vadovaujamu laikotarpiu įvykdyta reforma, jo darbo metodai kitokie, ne šios tarybos vadovybės – uždarumas, izoliacija ir prioritetų teikimui ne tarybos veiklos aukštinimu, skleidimui kaip kolektyvinės institucijos, man, kaip senam teisėjui, ne viskas priimtina buvo“, – nusivylimo dabartine Teisėjų taryba neslėpė G. Kryževičius.
E. Laužiko trūkumais kolegos nurodė ryžtingumo stoką, vadino teisėją „šiek tiek minkštu žmogumi“.
Šiaulių apygardos teismas teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius pasiūlė R. Norkų siekti dar vienos kadencijos, tačiau pastarasis atsisakė.
„Demokratiškas ir tolerantiškas vadovas“, – sakė V. Kursevičius. R. Norkus sakė savo poziciją išdėstęs ir jos nekeisiąs.
„Aš sutinku dalyvauti šiuose rinkimuose, nors didžiulė atsakomybė už visą teismų bendruomenė. Niekur nepabėgsime nuo atlyginimų klausimų, investicijų, Vilniaus apygardos teismo statybų. Jeigu bus uždėta atsakomybė ant mano pečių, aš ją pateisinsiu“, – sakė A. Valantinas.
Jis apgailestavo dėl teisėjų mokymų iškylančių problemų – vieniems teisėjams nepatinka jų kokybė, kiti neturi laiko arba negali patekti į norimus mokymus. A. Valantinas pasigedo Teisėjų tarybos apskrito stalo su kitų valdžių atstovais.
Teisėjų taryba yra teisėjų savivaldos organas, jis pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo ir atleidimo.
Teisėjų karjerai uždegė žalią šviesą
Teisėjų taryba penktadienį taip pat nusprendė, kad Seimui gali būti teikiamos trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų kandidatūros į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
Per posėdį penktadienį vieningai pritarta Astos Radzevičienės, Ernesto Rimšelio ir Jūratės Varanauskaitės kandidatūroms į Lietuvos apeliacinį teismą.
21 tarybos narys pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretui, kad šie trys teisėjai būtų atleisti iš Vilniaus apygardos teismo ir jų kandidatūros būtų teikiamos Seimui dėl skyrimo į Apeliacinio teismo teisėjus.
Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
55 metų A. Radzevičienė Vilniaus apygardos teisme nagrinėja civilines bylas, jas nagrinėtų ir Apeliaciniame teisme.
Teisininkė yra dirbusi Kauno policijoje tardytoja, Kauno miesto apylinkės teisme ir prokuratūroje, taip pat Kauno ir Vilniaus apylinkės teismuose. Nuo 2004 dirba ji Vilniaus apygardos teisme.
„23 metai teisėjo darbo stažo. Manau, kad mano žinios ir įgyta patirtis leistų dirbti Apeliaciniame teisme. Patikinu, kad dirbsiu sąžiningai ir profesionaliai“, – sakė teisėja.
Teisėjų tarybos narė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė teigė, kad A. Radzevičienė mėgstama kolektyve, gerai organizuoja darbą.
„Yra drąsi, gerus ir teisingus sprendimus priima rezonansinėse bylose“, – sakė N. Švedienė.
39 metų E. Rimšelis jau dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo savo kaip teisininko karjerą.
1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.
2009–2014 metais jis dirbo prezidentės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje. Neseniai jis pradėjo nagrinėti didelės apimties Pravieniškių pataisos namuose galbūt veikusio nusikalstamo susivienijimo bylą.
„Ilgą laiką dirbau Apeliaciniame teisme, visada norėjau grįžti, kur pradėjau. Formalios kliūtys buvo stažas. Suėjo stažas ir bandau naudotis galimybe“, – Teisėjų tarybos nariams sakė E. Rimšelis.
Teisėjų tarybos narys, Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas teigė, kad jo vadovaujamas teismas laukia novatoriškų žmonių su naujomis idėjomis.
„Siūlau nekreipti dėmesio į stažą ir balsuoti“, – sakė A. Valantinas.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loreta Braždienė tvirtino, kad išėjus E. Rimšeliui, teismas patirs didžiulį praradimą, nes teisininkas yra labai pareigingas ir atsakingas teisėjas. Ji vis dėlto siūlė balsuoti už šią kandidatūrą.
44 metų J. Varanauskaitė Vilniaus apygardos teisme nagrinėja civilines bylas. Ji turi 19 metų teisinio darbo patirties, trejus metus yra dirbusi Ukmergės teisme, Vilniaus miesto apylinkės teisme, septinti metai dirba Vilniaus apygardos teisme.
„Esu pasiruošusi įgytą praktiką panaudoti Apeliaciniame teisme“, – sakė J. Varanauskaitė.
Kolegos ją apibūdino kaip turinčią puikų humoro jausmą. Ši teisėja anksčiau taip pat yra dirbusi Apeliaciniame teisme, 1996–2006 metais šiame teisme ji ėjo konsultantės ir teisėjo padėjėjos pareigas.
Laisvos teisėjų vietos Apeliaciniame teisme atsirado į pensiją išeinant trims teisėjams. Spalį parlamentarai pritarė, kad iš pareigų būtų atleisti trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.
Pasibaigus įgaliojimų laikui teisėjų pareigų neteks Nijolė Piškinaitė, Violeta Ražinskaitė ir Alvydas Poškus.
Visiems šiems teisėjams suėjo 65 metai.