„Turime turėti tam tikrą įpaminklinimo strategiją ir labai aiškiai suprasti, ką mes norime įamžinti, tik tada imtis konkrečių strategijų. Susidaro įspūdis, kad kol kas turime daug chaoso šioje srityje“, – ketvirtadienį Širvintose žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Blogiausia, kas galėtų atsitikti, tai toks įpaminklinimo chaosas, kada visi imasi kažką tai daryti ir tada, matyt, priklausomai nuo politinių simpatijų vienuose miestuose atsiras vienų politinių veikėjų atminties ženklai, kitose vietose – kitų. Nemanau, kad tai yra gerai“, – pridūrė jis.
Prezidento teigimu, apie A. M. Brazausko atminimo įamžinimą Kaune pirmiausia turėtų pasisakyti ne politikai, o istorikai.
„Vėl, kaip ir daugelį kartų praeityje, pirmiausia ima komentuoti politikai. (...) Manau, kad istorikai, specialistai turėtų kalbėti, kiek tai dabar yra prasminga, kokioje vietoje, kokia forma tai būtų daroma“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog V. Matijošaitis inicijuoja paminklo A. M. Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Kaip pranešime teigė V. Matijošaitis, iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo, todėl tai bus bandoma padaryti Kaune. Taip pat tokiu būdu savivaldybė esą parems vietos menininkus, suteikiant jiems galimybę kurti.
Šį mero siūlymą Kauno miesto taryba planuoja svarstyti kitą savaitę vyksiančiame posėdyje.
Kultūros ministras Simonas Kairys kategoriškai nesutinka su Kauno mero užmoju statyti paminklą A. M. Brazauskui. Pasak jo, buvusio šalies vadovo įamžinimui reikia ieškoti kitos vietos.
Siūlymą taip pat sukritikavo premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasisakė apie ginčus dėl J. Marcinkevičiaus paminklo Vilniuje: reikia pakilti virš politinių žaidimų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, diskutuojant dėl galimo Justino Marcinkevičiaus paminklo sostinėje, Vilniaus valdžia turi atsakyti į klausimą, ar bus leidžiama „didžiajam dainiui tapti elementaria politinių žaidimų auka“. Anot jo, kol atsakymai nebus rasti, susitikimai tarp sostinės vadovų ir Prezidentūros šiuo klausimu būtų beprasmiai.
„Pirmiausia patys Vilniaus vadovai turi sau atsakyti į klausimą ir jis susijęs su tuo, ar leisime savo didžiajam dainiui tapti elementaria politinių, konjunktūrinių žaidimų auka, ar pakilsime aukščiau virš to. Kol į tą klausimą jie patys nebus pajėgūs atsakyti, susitikimai yra beprasmiai“, – ketvirtadienį Širvintose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
„Ten, kur yra lyderystės vakuumas, taip ir gimsta sprendimai – vakuume nieko nebūna. O paminklai atsiranda kitose vietose, kur lyderystės vakuumo nėra. Džiaugiuosi, kad paminklas rado tinkamą vietą, namus“, – kalbėdamas apie paminklą poetui Širvintose pažymėjo šalies vadovas.
ELTA primena, kad liepos mėnesį Rašytojų sąjunga nusprendė sostinės Konstantino Sirvydo gatvėje, šalia sąjungos būstinės, pastatyti paminklą rašytojui J. Marcinkevičiui. Visgi, dėl šio paminklo viešojoje erdvėje kilo ginčas – nesutariama, ar derėtų įamžinti J. Marcinkevičių ir jo kūrybą, mat, kritikai ir literatūros tyrėjai akcentuoja prieštaringą rašytojo praeitį.
Dėl J. Marcinkevičiaus paminklo laukiama Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimo. Rašytojų sąjunga neatmeta, kad dėl kilusio ginčo paminklo idėjos gali būti atsisakyta.
Prezidentas G. Nausėda taip pat kritiškai vertino diskusijas dėl paminklo poetui. Pasak šalies vadovo, debatų epicentre atsidūręs rašytojas yra vienas iškiliausių Lietuvos kūrėjų, todėl jo atžvilgiu skriejanti kritika tik skaudina poeto artimuosius.