G. Nausėda įsitikinęs, kad paviešinti laiškai rodo, jog viešųjų ryšių agentūros „vipcommunications“ indėlis į šį procesą buvo akivaizdus.
„Matyt, nelieka abejonių, kad tokios sąsajos ir bendra autorystė tikrai egzistuoja. To neneigia nei viena, nei kita pusė, tik mėgina tą savo indėlį sumenkinti. Bet kuriuo atveju paties fakto tai nepakeičia ir, manau, kad tai nėra itin gražus žingsnis, kurį padarė politikas Pavilionis. Bet man labai svarbu, kad politikas Pavilionis atsiprašė ir pavadino tai klaida. Tai jau yra žingsnis teisinga linkme“, – teigia G. Nausėda.
Tiesa, jis sako nemanantis, kad Ž. Pavilionis tokį žingsnį žengė norėdamas piktybiškai pakenkti, neva juo galėjo pasinaudoti su S. Skverneliu dirbantys specialistai.
„Be abejo, šiuo atveju, matyt, buvo pasinaudota ambicingo politiko Pavilionio tam tikrais būdo bruožais ir pabandyta sužaisti jo rankomis. Žinoma, kad tai buvo nukreipta prieš mane kaip galimą kandidatą Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, nors tuo metu tokių labai aiškių nei ketinimų, nei, pagaliau, vidinio apsisprendimo dalyvauti tuose rinkimuose neturėjau. Bet galbūt taip pamėginta profilaktiškai nukenksminti galimą būsimą potencialų kandidatą ir pravalyti kelią vienam iš tų kandidatų, kuris dabar jau yra pasiskelbęs“, – sako pašnekovas.
Paprašytas patikslinti, ar mano, kad prie kreipimosi į SEB banko vadovybę galėjo prisidėti pats S. Skvernelis, kandidatas atsakė: „Nežinau, ar pats Saulius Skvernelis asmeniškai tame dalyvavo. Labai gali būti, kad iš tikrųjų jisai nedalyvavo, tačiau tos jėgos arba tie specialistai, kurie dirba jam, puikiausiai ir be jo nurodymo žinojo, ką reikia daryti, kaip reikia daryti ir kada reikia daryti. Šiuo atveju tas faktas, ar buvo asmeninis nurodymas, visiškai neturi jokios reikšmės, nes svarbiausia yra pats politinis procesas ir jo tikslas.“
Tokią rinkiminę kovą G. Nausėda pavadino „nešvariu žaidimu“ ir teigė, kad tokios politinės batalijos nėra „civilizuota politinė konkurencija, kurios siekiame Lietuvoje“. Dar daugiau klausimų, pasak G. Nausėdos, kelia faktas, kad, jo žiniomis, Ž. Pavilionio laiškas banko vadovybės taip ir nepasiekė. Šios informacijos jis teigė dar niekam iki šiol viešai neskelbęs.
„Kas man jau ypatingai daro visą šitą dalyką tokia, sakyčiau, smulkia intrigėle, yra tas faktas, kurio aš turbūt dar niekam viešai nesakiau, pasakysiu jums pirmajai – kiek man žinoma, arba bent jau aš neturiu jokių įrodymų, kad tas laiškas apskritai buvo išsiųstas adresatui. Jis buvo skirtas vidaus vartojimui sukelti tam tikrą vidinį erzelį, tam tikras reakcijas mūsų žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje, bet pats tikslas, t.y., kreiptis į SEB banko vadovus ir akcininkus, net nebuvo įgyvendintas. Jeigu yra kitaip, tegul šito laiško autoriai tai paneigia. Bet, kiek man žinoma, jis iki adresato taip ir nenuėjo.
Priešingu atveju SEB bankas kaip civilizuota ir vakarietiškais principais veikianti organizacija būtų davusi atsakymą. O ar jūs ką nors girdėjote apie tokį atsakymą? Aš tai ne“, – sako G. Nausėda.
Paklaustas, jei laiškas iš tiesų nepasiekė SEB akcininkų, koks tuomet, jo manymu, buvo tokio kreipimosi tikslas, pašnekovas atsakė manantis, kad taip jam buvo bandoma padaryti politinį spaudimą.
„Tikslas buvo panaudoti šitą laišką vidaus vartojimui sukeliant tam tikrą spaudimą, kad, šiuo atveju, konkrečiai aš galbūt pabūgsiu ar kažko išsigąsiu, pradėsiu blaškytis, bet aš iš karto pasakiau, kad aš toliau komunikuoju taip, kaip komunikavau daugybę metų – susitinku su regionų žmonėmis, susitinku ir darau prezentacijas įvairiuose Lietuvos miestuose. Jeigu kam tai atrodo kaip politinės kampanijos dalis, tai yra to žmogaus problema, o aš tiesiog dirbu tą darbą, kurį dirbau ilgus metus“, – tikino apie kandidatavimą į šalies vadovo postą paskelbęs ekonomistas.
DELFI primena, kad pirmadienį žurnalistė Dalia Plikūnė savo tekste paviešino konservatoriaus Žygimanto Pavilionio ir viešųjų ryšių „vipcommunications“ darbuotojo bei įmonės akcininko Dariaus Gudelio susirašinėjimą. Iš jo matyti, kad kreipimąsi į SEB banko akcininkus parengė viešųjų ryšių agentūra.
Parlamentaras Ž. Pavilionis neneigė kontaktavęs su D. Gudelio bendrovės specialistais. Jis pradžioje sakė, kad pranešimo teksto su jais nederino, tačiau perklaustas jau pasitaisė, kad „jie tą tekstą pasiūlė“.
„Jie tą tekstą pasiūlė. Idėja buvo mano paklausti dėl to, bet tekstą po to jau jie bandė man siūlyti. Bet aš neturėjau jokių kontraktinių įsipareigojimų, ir esu šiek tiek nusivylęs ta akcija. Galbūt, pats ne per daug apgalvotai pasielgęs, aš nutraukiau bet kokį bendravimą su jais po šito laiško“, – sakė Ž. Pavilionis.
Parlamentaras tikino, kad čia tikrai buvo jo autentiška ir jokio pašalinio asmens neprimesta idėja dėl G. Nausėdos veiklos kreiptis į SEB banko vadovus, tačiau pripažino, kad tuo metu padarė klaidą.
„Aš tik po to supratau, kad ponas Gudelis turi aktyvių ryšių su ponu Skverneliu, aš supratau, kad čia gali būti ir trečio žmogaus interesai, ir jis galėjo pasinaudoti tuo mano laišku. Aš supratau, kad aš padariau klaidą jį parašydamas, nes jis pasitarnavo daugiau tam trečiajam žmogui negu man ar Gitanui“, – sakė Ž. Pavilionis.
Praėjusių metų vasario 6 dieną žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad Seimo konservatorius Ž. Pavilionis kreipėsi į SEB banko akcininkus, teigdamas, kad jam nerimą kelia „dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos prezidentus“.
Tuo metu G. Nausėda dar ėjo SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas, iš kurių pasitraukė tik rugsėjį. O dar po savaitės jis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Ž. Pavilionis tuomet taip pat buvo įvardinamas kaip galimas kandidatas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidentus šiuose rinkimuose. Jis tik rugsėjį pasitraukė iš pirminių partijos rinkimų, kuriuose nugalėjo Ingrida Šimonytė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis DELFI teigė, kad, jeigu patarimas taip elgtis buvo gautas iš D. Gudelio, tai „akivaizdu, kad jis naudingas buvo dabar jau kandidatui Sauliui Skverneliui“.
„Matote, tai čia yra akivaizdus dalykas, tai yra vieša paslaptis, kad D. Gudelis konsultuoja S. Skvernelį, dabar mes jau visą informaciją turime – 19 susitikimų per metus, tai čia yra rimti reikalai. Reiškia, tai, kas buvo vieša paslaptis, dabar tapo tiesiog vieša informacija. Akivaizdu, kad bendradarbiavimas arba bendravimas tai yra tiesiog informacijos atidavimas oponentams. (…) Tai yra neišmintinga“, – apie bendrapartiečio Ž. Pavilionio veiksmus kalbėjo G. Landsbergis.