„Tuo metu, 1987 m., baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjau pašvęsti savo gyvenimą mokslui, troškau mokslininko karjeros. Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – Eltai atsiųstame komentare teigė G. Nausėda.
„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – akcentavo jis.
Bet, šalies vadovas pažymi, kad prasidėjus masiniams Sąjūdžio mitingams jis visa galva pasinėrė į tautinį atgimimą ir Komunistų partijos veikloje nebedalyvavo.
„Kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – aiškino prezidentas.
Prezidentas: dabartinė veikla neturi nieko bendro su poelgiu prieš 35 metus
G. Nausėda aiškina suprantąs, kad dalis žmonių jį pasmerks, tačiau ragino visus žmones atsižvelgti į jo dabartinę vykdomą užsienio politiką ir pasisakymus Rusijos atžvilgiu. Taip pat jis pažymėjo, kad nepriklausomybės metais buvusi jo profesinė ir, šiuo metu, politinė veikla neturi nieko bendro su stojimų į Komunistų partiją.
„Suprantu, kad dalis žmonių mane pasmerks, jau pasmerkė, ir dalis žmonių jau padarė tą pačią pirmą (prezidento kadencijos – ELTA) dieną, 2019 m. gegužės 26 d., nes tiesiog ne tą išrinko. Ką jiems beaiškinčiau, jie liks prie savo nuomonės“, – trečiadienį TV3 televizijai akcentavo šalies vadovas.
„Bet aš kreipiuosi į visus žmones ir tiesiog paklausčiau jų, ar mano kaip prezidento veikla, kažkuo asocijuojasi su tuo, ką padariau prieš 35 metus? Ar mano užsienio politika, santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu laikausi neaiškios pozicijos? Visa po to buvusi mano profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987–ais metais“, – tvirtino prezidentas.
ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai.
Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.