„Konservatoriai dažnai turi suvokimo problemą. Jau ne kartą esu tą požiūrį išreiškęs ir jiems vis dar neaišku, jie vis dar rekomenduoja man kažką tai pasakyti. Aš sakyčiau, dirbkite su literatūra, su tam tikromis disciplinomis ir gausite geresnį suvokimą, ką norėjo pasakyti prezidentas“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Turime suvokti, kad šiuo metu daugelis retorinių išsireiškimų yra tiesiog vienu tikslu daromi Seimo rinkimų išvakarėse. Ne paslaptis, kad kartais ir prezidentą tinka įtraukti į tas priešrinkimines batalijas, mėginant jį užkabinti, mėginant įvelti į tas nereikalingas diskusijas. Aš šito nedarysiu. Tegul politikai garbingai kaunasi tarpusavy, o rinkėjo spalio 13 d. pasirinks“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, premjerė antrino konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kritikai dėl esą antisemitizmą palaikančių šalies vadovo patarėjų. Anot jos, jeigu šalies vadovas sulaukia nerimą keliančių signalų iš užsienio partnerių, kyla klausimas, ar į šiuos būgštavimus reaguoja Prezidentūra.

„Tokios krypties ar tokios minties yra pasigendama, nes, viena vertus, yra užsimenama, kad mūsų partneriai, tarkime, Vokietijoje, kurie turi reikšmingai pastiprinti mūsų gynybą, siunčia signalus ir turbūt juos pirmiausiai siunčia Respublikos prezidentui. Tai jeigu jau tuos signalus kažkaip gauni, vis tiek yra klausimas – o kaip į tuos signalus reaguoji? Nes kol kas tos reakcijos, kurias tenka girdėti iš (prezidento – ELTA) patarėjų, jos tokios, kad kažką sau Žemaitaitis komplikuoja, kažką Žemaitaitis tą, kažką Žemaitaitis aną...“, – kalbėjo ji, ragindama prezidentą atvirai pasakyti, ar jis įsivaizduoja R. Žemaitaitį valdžioje.

ELTA primena, kad sekmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, jog, jog nuomone, prezidento G. Nausėdos patarėjų komandoje yra žmonių, kurie slapčia tikisi antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – kreipdamasis į TS-LKD suvažiavimo dalyvius teigė G. Landsbergis.

„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio“, – kalbėjo konservatorių lyderis, netiesiogiai referuodamas į prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną.

Prezidentas G. Nausėda atmeta tokius ministro pareiškimus ir pavadino tai „dar vienu nevaldomo liežuvio pavyzdžiu“.

„Matyt, pastaruoju metu užsienio reikalų ministrą prispaudė tiek visokių rūpesčių, kad jis, matyt, nusprendė smogti atgal. Tačiau lygiai tokiu pačiu pagrindu aš galėčiau jį patį pavadinti visokiais epitetais, nepateikdamas nei jokių įrodymų, nei jokių argumentų“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaila, kad dar pakankamai jaunas žmogus eina tokiu nevisai tinkamu keliu. Bet čia jo problemos“, – pridūrė jis.

Stebint augantį „Nemuno aušros“ populiarumą, G. Landsbergis jau anksčiau pakvietė tradicines partijas kalbėtis ir kurti „sanitarinį kordoną“ – taip, anot jo, užkertant kelią radikalių politinių jėgų patekimui į valdžią.

Rytų Lietuvos regiono palaikymą E. Vaikui prezidentas vadina nuolatine problema: reikia imtis specifinės politikos

Po to, kai gegužę vykusių prezidento rinkimų metu Šalčininkuose ir Visagine didžiąją dalį balsų surinko prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamas Eduardas Vaitkus, šalies vadovas Gitanas Nausėda Rytų Lietuvos regionui tikina skiriantis daug dėmesio. Visgi, anot jo, norint, kad sumažėtų tokius politikus palaikančių piliečių skaičius, būtina imtis specifinių priemonių.

Gitanas Nausėda

„Pats tam skiriu tikrai didelį dėmesį, tačiau kartais sunku identifikuoti, kaip tuos žmones pasiekti. Galiu važiuoti kiekvieną vakarą ir susitikti su žmonėmis iš Šalčininkų ar Visagino, tačiau gali būti taip, kad tie, kurie balsuoja už Vaitkų, į tuos susitikimus tiesiog neateina“, – trečiadienį sostinėje prasidedant Regionų forumui žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Turime skirti ne tik šiaip gerokai didesnį dėmesį, bet ir finansinių išteklių skirstymo prasme, Vyriausybės bei centrinės valdžios institucijų dėmesio prasme – suprasti, kad šie regionai yra specifiniai, todėl ir mūsų politika jų atžvilgiu turi būti specifinė“, – aiškino jis.

Pasak šalies vadovo, prokremliško naratyvo skleidimas pasireiškia ne tik prieš rinkimus.

„Šis naratyvas yra skleidžiamas nuolat. Rusija skiria didžiulius finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad lemtų iškreiptą Vakarų visuomenės suvokimą apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kokie yra Rusijos kėslai ir panašiai“, – pažymėjo G. Nausėda.

Nausėda apie URM organizuojamus konkursus: tai butaforinė priemonė užmaskuoti asmeninį ministro sprendimą

G. Nausėda teigia, kad nė kiek nenustebo, jog užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjas ir sekretorė buvo paskirti į diplomatinę tarnybą. Pasak jo, ministerijoje organizuojami konkursai tėra butaforinė priemonė užmaskuoti asmeninius G. Landsbergio sprendimus.

„Manęs tai nenustebino. Aš prisimenu tam tikrus aspektus, kurie leidžia manyti, kad tuose konkursuose, kuriems nelemta laimėti, tie žmonės nelabai net gauna informacijos apie konkurso eigą ir konkurso rezultatus“, – žurnalistams prieš Regionų forumą sakė G. Nausėda.

„Ir atvirkščiai – tiems, kurie jau iš anksto paskirti – konkursas yra tik tokia graži, butaforinė priemonė užmaskuoti visiškai asmeninį ministro sprendimą“, – akcentavo jis.

Todėl šalies vadovas teigia turįs lūkestį, kad po Seimo rinkimų paskirtas naujasis užsienio reikalų ministras peržiūrėtų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykstančius procesus.

„Tai visiškai nenustebino, dėl to aš galiu pakartoti tai, ką prieš kurį laiką sakiau – tikrai turime labai aiškiai reikalauti iš naujojo užsienio reikalų ministro, kad jis pasižiūrėtų į šitas galimai Augėjo arklides. Ir jeigu reikia, jas iškuopti“, – pabrėžė jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)