„Jos (spekuliacijos – ELTA) nieko nevertos ir tą sakau labai atsakingai, nes paskutinio mūsų susitikimo su premjere metu, pačioje pabaigoje, sutarėme – jokių politinių turgų čia nebus. Šie abu klausimai yra atskiri“, – Palangoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai dekreto projektą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Naujajame kabinete nebėra žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – jį ketinama keisti dabartiniu Seimo Ekonomikos komiteto vadovu, konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi. Taip pat keičiamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo poziciją turėtų užimti dabartinis viceministras Aurimas Pečkauskas. Kitose ministerijose pokyčių nėra – teikiamos tvirtinti tos pačios ministrų kandidatūros.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar pokyčiai Ministrų kabinete negali būti susiję su vis dar neišspręstu klausimu dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK). Svarstoma, ar I. Šimonytė sutiko keisti Prezidentūros kritikuojamus ministrus vien dėl to, jog sulauktų šalies vadovo paramos teikiamai kandidatūrai.
Kandidatą į eurokomisarus tikisi sulaukti iki rugpjūčio 20 d.
Apskritai, kalbėjo G. Nausėda, kol kas jis neturi konkrečios kandidatūros, kuri galėtų būti teikiama į EK narius. Visgi, kaip tikino prezidentas, su ministre pirmininke, kuri ir turi pateikti siūlymą, sutarta sulaukti pavardės iki rugpjūčio 20 d.
„Iš tikrųjų, kandidato neturiu. Sutarėme su premjere, kad pasiėmėme šį laiką ir ji pateiks man tą kandidatūrą iki 20 dienos, nes būtent nuo 20 dienos jau prasidės mano konsultacijos su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen. Ji išreiškė tokį pageidavimą, kad diskusijos būtų intensyvios, bet jos neišsitęstų laike labai ilgai“, – aiškino šalies vadovas.
„Labai norisi tikėtis, kad mes iki to laiko surasime bendrą vardiklį. Deja, šiandien turiu konstatuoti, kad dar tinkamo kandidato, kuris būtų priimtinas abiem pusėms, neturiu. O šiuo atveju kalbame netgi apie du kandidatus“, – primindamas, jog EK vadovė tikisi sulaukti ir vyro, ir moters kandidatūros, pažymėjo G. Nausėda.
Jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.
Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.
Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Prezidentas įvardijo lūkesčius kandidatams į ministrus
Pirmadienio vakarą su kandidatais į sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrus susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su jais ketina aptarti planus likusiems keliems šios Vyriausybės kadencijos mėnesiams. Anot šalies vadovo, dabar svarbiausia kalbėti ne apie ilgalaikes strategijas, bet apie tai, ką kandidatai į ministrus galėtų pataisyti.
„Norisi pakalbėti, pirmiausiai, apie tai, kokių idėjų jie turi. Ir, svarbiausia, kaip jie įsivaizduoja savo veiklą tokiu pakankamai trumpu laikotarpiu. Suprantama, kad neturėtume kalbėti apie penkerių ar dešimties metų strategijas, turėtume kalbėti apie tai, ką galime pataisyti“, – Palangoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie lūkesčius, prezidentas įvardijo esamų ministrų problematišką santykį su bendruomenėmis.
„Čia buvo viena iš didžiausių problemų, kuomet ministrai nebesikalbėjo su savo bendruomenėmis ir ėjo savo keliu, tiesą sakant, apgraibomis, darė klaidas – ir tų klaidų buvo ne viena. Tai, pirmiausiai, bendruomenių nuraminimas“, – dėstė jis.
Šalies vadovas ketina domėtis ir tuo, kaip kandidatai įsivaizduoja savo vaidmenį artėjant svarstymams dėl kitų metų valstybės biudžeto.
„Tada – 2025 m. biudžetas, kaip jie įsivaizduoja savo veiklą šiuo karštu metu, nes dabar prasideda lemiami biudžeto svarstymo mėnesiai. Na, ir jeigu gausiu tinkamus atsakymus į klausimus ir susidarysiu įspūdį, kad tai yra tikrai kompetentingi ir, svarbiausia, žinantys, ko šioje pozicijoje nori, žmonės, tai manau, kad viskas turėtų būti tvarkoje“, – apibendrino jis, pridurdamas, jog iš esmės turi pozityvų pirminį nusiteikimą dėl teikiamų kandidatūrų.
Mano, kad būsimo premjero klausimas pernelyg ankstyvas
Naujausioms apklausoms rodant, kad visuomenė premjero poste norėtų matyti socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę ir ekspremjerą, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šis klausimas dar per ankstyvas. Pasak jo, dėl Vyriausybės vadovo posto reikėtų tartis tik po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Šiuo metu nėra prasminga kalbėti apie premjerą, kadangi nežinome, kas laimės (Seimo rinkimus – ELTA), partijų pavadinimų nežinome. Be to, nežinome kokios galimos koalicijos ir kas kaip pasidalins tuos postus. Pokalbis pernelyg ankstyvas“, – pirmadienį žurnalistams Palangoje teigė G. Nausėda.
Dar prieš antrąjį prezidento rinkimų turą šalies vadovas interviu Eltai teigė – jei socialdemokratai rudenį laimėtų rinkimus, jis premjerės pareigose matytų socialdemokratų lyderė Viliją Blinkevičiūtę. Tuomet jis neatmetė galimybės pabandyti įkalbėti LSDP pirmininkę užimti Vyriausybės vadovės postą.
Liepos pradžioje kaip tinkamą kandidatą premjero kėdei užimti G. Nausėda įvardijo ir socialdemokratą Gintautą Palucką.
Reaguodamas į LRT užsakymu atliktą apklausą atskleidusią, jog gyventojai Vyriausybės vadovo poste norėtų matyti V. Blinkevičiūtę arba ekspremjerą S. Skvernelį, prezidentas paragino visuomenę norimas partijas palaikyti spalį vyksiančiuose rinkimuose.
„Jeigu žmonės mato vieną ar kitą kandidatą, kurį jie norėtų matyti premjero poste, tai jie turėtų už tą partiją ir balsuoti. Jeigu jie balsuoja už kitą partiją ir po to tikisi, kad jiems premjerą kažkas atneš dovanų, tai tikrai ne tas kelias. Todėl jie turi balsuoti už tas partijas, kurioms jie pritaria. Po Seimo rinkimų matysime, kas tinkamiausias premjeras“, – akcentavo šalies vadovas.