„Bus nurodyta. Tikrai taip“, – ketvirtadienį, lankydamasis sostinėje vykstančioje knygų mugėje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Tai, kad prezidentas G. Nausėda kadaise priklausė Komunistų partijai, paaiškėjo praėjusių metų pavasarį. Tuomet apie šalies vadovo nutylėtą biografijos faktą paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Dokumentai, įrodantys kad 1988 m. prezidentas pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją, aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu pareiškė, kad G. Nausėda, prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Keliant klausimus, kodėl dalyvaudamas 2019 m. šalies vadovo rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos ar politinės organizacijos nariu jis yra arba kadaise priklausė, Daukanto aikštė nurodė, jog klausimas nebuvo privalomas.
Vis dėlto, prezidentas pripažino, kad stojimas į Komunistų partiją buvo jo jaunytės klaida, o karjera komunistų gretose – „trumpa ir pilka“. Klaida jis įvardijo ir sprendimą nenurodyti šio biografijos fakto VRK anketoje.
„Anketos pildyti aš neprivalėjau, aš galėjau ją užpildyti ir įrašyti šitą savo biografijos faktą. Formaliai nieko nepažeidžiau, bet aš pripažįstu, kad turbūt tai buvo mano klaida. Ne formali, ne teisinė klaida, bet aš galėjau morališkai tai padaryti“, – kartojo jis.
Nausėda atsakė į konkurentų kritiką: niekas negali nurodinėti, ar man leidžiama išvažiuoti į regioną, ar ne
Prezidentas G. Nausėda tikina, kad jo kelionės į regionus nėra rinkiminės kampanijos dalis.
„Tai, ką aš dabar darau, yra viso labo tąsa to, ką aš dariau ankstesniais metais. Aš tikrai nevykdau jokios rinkiminės kampanijos.
Jeigu jūs pažiūrėsite į dalykus, apie kuriuos mes kalbame, kalbame apie žmonių kasdienes problemas, apie kasdienius klausimus, kartais apie globalesnius užsienio politikos klausimus, bet tikrai tų susitikimų metu nėra vykdoma jokia rinkimų agitacija“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Kita vertus, atleiskite, bet man niekas negali nurodinėti, ar leidžiama man išvažiuoti į regioną, ar ne“, – pabrėžė jis.
Prezidentas akcentuoja, kad jam Lietuvos regionų tema buvo svarbi visos kadencijos metu.
„Aš jau nuo pat pradžių sakiau, kad aš būsiu aktyvus prezidentas, kuris keliaus į regionus, nes man regionų politika yra svarbu, aš kovoju už atskirties mažinimą tarp didmiesčių ir regionų, taigi prezidentas, kuris deklaruoja vieną, bet nesilanko regionuose ir jo ten niekas nėra matęs, man netinkama tokia politika“, – pabrėžė šalies vadovas.
Įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos konkurentų akys krypsta į Daukanto rūmų šeimininko vizitus po Lietuvą. Eltos kalbinti kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją.
Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Po kritikos sulaukusių A. Skaisgirytės pareiškimų, G. Nausėdos reakcija: tai viso labo retorika
Kritikos sulaukusių patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimų apie Prezidentūros viršenybę kitų politikų atžvilgiu šalies vadovas G. Nausėda nėra linkęs komentuoti. Anot jo, „tai viso labo retorika“.
„Supraskime, kad tai viso labo retorika, kuri buvo pasakyta. Ir tiek žinių“, – ketvirtadienį, lankydamasis sostinėje vykstančioje knygų mugėje, žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Dėl patarėjos pasisakymų – ji pati, tikriausiai, gali pakomentuoti. (...) Jeigu pradėsiu komentuoti patarėjų pasisakymus – labai ilgai užtruks, nes turiu daug patarėjų, jie tikrai aktyvūs viešojoje erdvėje“, – teigė jis.
Kaip pranešta anksčiau, G. Nausėdos patarėja interviu Eltai teigė, kad „prezidentui natūraliai nepatinka“, jeigu Vyriausybė bando apriboti jo galias. Tokiu atveju, vaizdžiai tarė A. Skaisgirytė, šalies vadovas elgiasi lyg vyresnysis brolis, kurio jaunesnioji atžala privalo klausytis.
Visgi, pats prezidentas leidžia suprasti, kad nesilaiko tokios pat kategoriškos pozicijos.
„Niekas neturi nieko klausyti, gyvename demokratinėje sistemoje, visi turime savo teises ir pareigas, turime savo kompetencijas“, – atsakė jis, klausiamas apie A. Skaisgirytės pasisakymus.
Jis pridūrė, kad iš esmės užsienio politikos klausimais šalies institucijos sutaria.
„Aš negalėčiau pasakyti, kad mes užsienio politikos srityje turime kažkokių strateginių išsiskyrimų, kai vienas asmuo kalba viena, o kitas – kita. Turime principinį sutarimą dėl pagrindinių Lietuvos užsienio politikos gairių“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu tarp Vyriausybės ir Prezidentūros tęsiasi ginčai dėl ambasadorių skyrimo procedūrų. Institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Taip pat užsitęsė diskusijos ir dėl daugiau kaip dešimties šiais metais planuojamų diplomatinių paskyrimų. Į dėmesio centrą sugrįžo ir konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno klausimas.
Daukanto aikštės rūmai ir URM diplomatinio korpuso paskyrimų klausimu laikosi skirtingų pozicijų.
Visgi, prezidentas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šį klausimą jau aptarė poroje susitikimų. Po pastarojo ministras tikino, jog su šalies vadovu vyko konstruktyvus pokalbis. Tačiau susitarimo, anot URM vadovo, dar nėra.
Šalies vadovas savo ruožtu aiškino, kad „reikalai juda“, todėl viliasi po trečiojo susitikimo priimti galutinius sprendimus dėl kandidatų į diplomatines atstovybes.