„Sesija jau yra šiek tiek specifinė, smarkiai paveikta artėjančių rinkimų nuotaikų. Labai norėtųsi palinkėti, kad tos priešrinkiminės nuotaikos nepradėtų dominuoti ir tam tikra retorika, neretai populistinė, neužgožtų realių darbų“, – po posėdžio žurnalistams Seime teigė G. Nausėda.
„Man yra labai svarbios dvi dedamosios – saugumo ir socialinės politikos aspektai. Dėl saugumo dažniausiai pasiekiame sutarimus tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe, nes visi puikiai suprantame, kokioje situacijoje gyvename. (...) Socialinės politikos srityje norėtųsi, kad pensijų prasme pasistiebtume į viršų ir priartėtume prie civilizuotų valstybių lygio“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad daugelį pradėtų darbų per paskutinę parlamento sesiją dar pavyks pabaigti.
„Su prezidentu pakalbėjome apie artėjančius darbus. Iš savo pusės turiu tris norus. Pirmiausia, kad Seimo nariams užtektų savitvardos suvaldyti dosnumo impulsus rinkiminiu periodu, kad bendradarbiavimas tarp visų valdžios šakų būtų konstruktyvus pakankamai įtemptu laiku ir, žinoma, kad pavyktų sėkmingai padaryti tuos darbus, kuriuos privalome padaryti per rudens sesiją“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, yra svarbu padėti pakankamą pagrindą 2025 metų valstybės biudžetui, taip pat, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo (KT) rekomendacijas, persvarstyti antrosios pensijų pakopos įstatymo pakeitimus, priimti reikalingus sprendimus dėl Vokietijos brigados priėmimo bei didesnių ribojimų azartinių lošimų bendrovėms.
„Ir daugelis kitų, jau pradėtų darbų, kuriuos šioje kadencijoje tikrai dar galima pabaigti“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Nausėda apie Landsbergio raginimus imtis lyderystės radikalų patekimui į Seimą: ačiū, bet jie man didelės naudos neteikia
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimai imtis lyderystės, užkertant kelią radikalių jėgų patekimui, didelės naudos jam neteikia.
„Dėl tokių raginimų iš išorės – ačiū už juos, bet jie man didelės naudos neteikia“, – Seime žurnalistams teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas akcentuoja, kad reikia gerbti žmonių pasirinkimą būsimuose Seimo rinkimuose. Tačiau G. Nausėda tikina valdančiosios koalicijos formavime dalyvausiąs ypač atsakingai.
„Viskas, kas yra numatyta prezidentui, aš vykdau ir tikrai ne tik užsienio politikoje, bet ir vidaus politikoje stengiuosi būti aktyvus. Pirmiausiai norėtųsi, kad gerbtume savo rinkėjus, Lietuvos žmones, kurie išrinks Lietuvos Respublikos Seimą, atiduos savo pasitikėjimo mandatą toms partijoms, kurioms atiduos“, – akcentavo G. Nausėda.
„Be abejo, valdančiosios koalicijos formavimas ir ypač ministrų skyrimas bus tiesioginė mano prievolė ir aš tą darbą ketinu daryti labai atsakingai“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad vis didesnį populiarumą įgyjanti antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“ gali pakeisti valstybės kryptį.
G. Landsbergis taip pat teigia, kad šalies vadovas vengia aiškiai užkirsti kelią radikalių jėgų pateikimui į valdžią.
„Ar mūsų prezidentas neužsiima tos pačios pozicijos? Ar jis neturėtų parodyti lyderystės, pasakydamas, kad privalo būti suformuotas sanitarinis kordonas nepraleisti radikalių jėgų į Vyriausybę?’’ – klausė G. Landsbergis.
Rudens Seimo sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Seimo plenariniai posėdžiai planuojami iki lapkričio vidurio. Numatoma, kad parlamentarai kadenciją turėtų baigti lapkričio 14 dieną.
Čmilytė-Nielsen mato poreikį papildyti gynybos susitarimą: uždavinys ne vienai kadencijai
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia matanti poreikį papildyti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Pasak jos, finansavimas krašto gynybai bus aktualus uždavinys ne vienai Seimo kadencijai.
„Pavienės mokestinės iniciatyvos ilgalaikio poreikio didinti gynybą – neišspręs. Atsakomybę už mūsų saugią ateitį jaučiančios politinės jėgos turėtų siekti konsensuso šiuo svarbiu klausimu“, – penktadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra uždavinys ne vienai kadencijai. Gynybos finansavimo didinimas bus aktualus klausimas išeinantis už vieno politinio ciklo ribų. Aš tikrai matyčiau poreikį papildyti pasirašytą nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą“, – akcentavo ji.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis poreikį gynybos finansavimą didinti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi, šalies vadovas akcentavo, kad tai reikėtų daryti ne per vienerius metus, o palaipsniui.
„Gana gerai sutarėme dėl gynybos fondo. Diskusijos buvo ilgos, bet jos buvo konstruktyvios. Jų pabaigoje buvo sprendimai, kurie turėtų mažiausiai neigiamos įtakos mūsų socialinei padėčiai ir mūsų visuomenės nuotaikoms. Norėtųsi, kad šį užsidegimą ir pasiryžimą išlaikytume toliau“, – dėstė G. Nausėda.
„Mano pageidavimas ir tikrai tvirtas noras yra, kad nenusileistume žemiau 3 proc. BVP lygio ir, pagal galimybes, didintume bent iki 3,5 proc. Mes jau vertinome, kiek reikėtų pasiekti, kad mūsų planai tiek dėl kariuomenės modernizavimo, tiek dėl sklandaus Vokietijos brigados priėmimo būtų įgyvendinti – tam reiktų arčiau 3,5 proc. nuo BVP“, – pabrėžė jis.