G. Nausėda teigė, kad dabar prasidės kur kas dinamiškesnė rinkimų kampanija. Tačiau jis mano, kad S. Skvernelis rinkimų kampanijos metu turėtų pasitraukti iš premjero posto.
„Tiesą sakant nei labai nustebęs, nei labai kažkas tokio atsitiko. Tiesiog tai buvo planuota, manau, ir paties premjero. Pagaliau ir kiti kampanijos dalyviai jau senokai žinojo apie tokį sprendimą. Manau, kad nuo to rinkimams bus tik geriau, nes dabar ir pačios diskusijos įgis šiek tiek kitokį gylį ir plotį, ir bus tikrai labai įdomu padiskutuoti, kaip šitai valstybei sekasi judėti gerovės valstybės link“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, visi kandidatai yra stiprūs, ypač tie, kurie pirmiausiai užsiima ne konkurentų užpuldinėjimu, etikečių klijavimu, o kurie stengiasi atskleisti savąją Lietuvos raidos viziją, savo kelius, kuriuos jie mato, pristatyti savo programą.
„(Buvimas premjero poste - DELFI), naudojimas visų resursų, kuriuos suteikia premjero pareigos, turiu galvoje, organizacinį, politinį, žiniasklaidos resursą, kadangi dėmesys žiniasklaidoje yra praktiškai garantuotas pačios premjero pozicijos, manau, kad sąžiningesni rinkimai būtų tuomet, jeigu premjeras trauktųsi iš savo pareigų ir pasišvęstų vien tik rinkimų kampanijai“, – sakė G. Nausėda.
Komentuodamas S. Skvernelio pasakymą, neva tiek jis, tiek Ingrida Šimonytė yra dabartinės prezidentės įpėdiniai, G. Nausėda teigė, kad jeigu S. Skvernelis taip pasakė, tai reiškia, kad jis netiki savo rinkimų kampanijas sėkme, nes jeigu jau yra įpėdinis, kam tuomet kitiems kandidatuoti. Jis paragino mažiau klijuoti etikečių vieni kitiems, o daugiau kalbėti apie rinkimų programas.
Paklaustas, ar būtų geresnis prezidentas nei S. Skvernelis, G. Nausėda atsakė užtikrintu taip.
„Daugeliu požiūriu – ir savo profesine patirtimi, ir savo makro procesų išmanymu, ir tuo, kad ilgus metus dirbau ne tik valdžios institucijose, bet ir privačioje institucijoje, tai man leido susidaryti kur kas geresnį vaizdą apie tai, kaip veikia Lietuvos ekonomika, ko labiausiai reikia mūsų ekonomikoje, kad ji taptų labiau socialiai orientuota.
Aš, be jokios abejonės, domėjausi ir užsienio politika, nes tai yra neišvengiamas vyriausiojo ekonomisto darbas – domėtis tarptautiniais procesais (…) Savo laiku dirbau Lietuvos banke, vadovavau strateginiam Lietuvos banko pinigų politikos departamentui. Ir visa tai vyko pastaruosius nei daug, nei mažai, 20 metų. Įvaldžiau užsienio kalbas, galiu laisvai kalbėti tiek anglų, tiek rusų, tiek vokiečių kalbomis. Ar dar reikia vardinti?“, – savo pranašumus prieš S. Skvernelį vardino jis.
Tuo pačiu jis atsisakė įvardinti S. Skvernelio trūkumus, nes mano, kad tokiu būdu jis įpultų į tą patį vežimą, kuriame kartais atsiduria jo konkurentai, kurie praktiškai pradeda ne nuo savo privalumų vardinimo, o nuo neva tariamų konkurentų silpnybių.