Pokalbio metu jis prisiminė muštynės, kuriose dalyvavo jaunystėje. Gyvendamas Klaipėdoje, dar mokinys G. Nausėda lankė chorą „Gintarėlis“. Jis teigė, kad įsipareigojimas chorui daug ko išmokė.
„Tai buvo vienas iš šviesiausių mano vaikystės laikotarpių. (…) Bet šitas choras man davė labai daug, chaotiškai besielgiančiam jaunam berniukui davė tokios tvarkos, kad yra tam tikri įsipareigojamai, kad reikia susitvarkyti dainininko rūbelį. Reikėdavo nepavėluoti į koncertą ar repeticiją“, – apie chorą atsiminimais dalijosi šalies vadovas.
„Buvo visokių nuotykių – nuvykome į Baltarusiją, ir chore tada atsirado mutantų kategorija“, – apie balso mutaciją patyrusių draugų buvimą chore sakė jis.
Tada choro draugams teko sudalyvauti ir muštynėse.
„Mano balsas jau buvo pasikeitęs, man buvo 17 metų. Ir ten susipliekėme su vietos paaugliais, jų 30 – įvyko trumpos Žalgirio muštynės. (…) Mes narsiai gynėmės ir išsilaikėme“, – juokavo prezidentas.
Kokia knyga guli šalia lovos?
G. Nausėda teigė, jis nekelia klausimo dėl Knygų mugės fenomeno.
„Daug kas analizuoja Knygų mugės fenomeną, o man ir nesvarbu, man svarbu, kad matau šurmulį, gerą nuotaiką, šviesius inteligentiškas veidus, ir suprantu, kad nei knyga, nei kultūra Lietuvoje mirė. Ir visai nesvarbu, kokios priežastys žmogų čia atgynė“, – sakė jis.
Prezidentas Knygų mugėje atskleidė, kokios knygos guli šalia jo lovos. Viena iš jų – beveik baigta, bene 800 puslapių rašytojo Juozo Baltušio dienoraščių pirmasis tomas.
„O antroji knyga, tikrai niekas neatspėtų, mane kartais Rusijos ambasada kaltina, kad esu dar griežtesnis nei mano pirmtakė. Tai prie mano lovos guli Antono Čechovo apsakymų rinkimus originalo knyga“, – rekomendacijomis dalijosi šalies vadovas.
„Levas Tolstojus man... Neturiu tiek kantrybės skaityti“, – juokėsi jis.
Ieškojo savęs
Gabrielis Garcia Marquezas, Franzas Kafka, Hermanas Hesse – tai rašytojai, kurių literatūra savo jaunystėje skaitė prezidentas. Knygų mugės svečiams jis pateikė ir savo svarstymą, kodėl būtent šios knygos jam tuo metu patiko.
„O kodėl man tolimais 1982 metais parūpo egzistencinės knygos? Dabar pradedu galvoti, kad visame viešajame gyvenime buvo propaguojamas kolektyvizmas – tarybinio žmogaus sindromas, ateina noras bent jau viduje pasipriešinti tam ir mestis į kitą kraštutinumą, o tai buvo mėginimas kapstytis savyje, ieškoti savo asmenybės bruožų, ieškoti atsakymų į gyvenimo prasmės klausimus“, – mintimis dalijosi G. Nausėda.
„Kaip tam tikras protestas tam, kas vyko mano gyvenime“, – savo literatūros pasirinkimus prisiminė šalies vadovas.
Prieš knygas buvo kaktusai
Šalies vadovas jau ne kartą žiniasklaidai yra užsiminęs apie turimą knygų kolekciją. Tačiau tai nėra pirma aistra, kuria „susirgo“ G. Nausėda.
„Tikrai aš neplanavau šito, nesupratau, kas yra kolekcionavimas. Nebent, galima kalbėti apie tuos laikus, vaikystėje, kai kažką visi kolekcionuodavome. O po to buvo aišku tarpinė aistra, susidomėjau retais kaktusais, 16 metų tada buvau“, – seną aistrą prisiminė G. Nausėda.
„Įsivaizduokite, 15-16 metų vyras tokiomis nesąmonėmis užsiima“, – pokalbyje juokėsi šalies vadovas. Retesnių kaktusų egzempliorių važiuodavo ieškoti į kaimynines šalis.
„O po to nuėjau į universitetą ir pradėjau domėtis merginomis“, – šmaikštavo jis, kalbėdamas apie greitai išsekusią aistrą retiems kaktusams.
G. Nausėda sakė, kad tapus šalies vadovu kolekcijos pildyti jėgų nebelieka.
„Nebėra tam energijos tiesiog, atiduodi žmogus viską kitoje srityje“, – apgailestavo jis.
Prezidentas atskleidė, kad knygas jam rinktis nėra lengva.
„Aš labai su didele atranka, kiek save prisimenu Knygų mugėje, stengdavausi pirkti atsakingai, nors vis tiek neperskaitydavau visų. Pastebėdavau, kad mano keliai eina ne prie tų leidyklų, prie kurių buriuojasi mažiau žmonių“, – apie knygų atranką kalbėjo jis.
Pasivaikščiojęs po Knygų mugę prezidentas G. Nausėda žurnalistams sakė, kad spėjo įsigyti dvi knygas.
„Dvi, kelias padovanojo, atsiprašau, bet niekas neis į mano asmeninę biblioteką, viskas liks Prezidentūroje. Labai daug naujų knygų, kurių visų nėra įmanome perskaityti, jos visos labai įdomios. Bet aš vis tiek esu linkęs orientuotis į tą tematiką, kuri artima mano širdžiai – istorinė tematika, memuarai. Dar visko iki galo ir neapžiūrėjau“, – sakė jis.
Pokalbio metu G. Nausėda užsiminė, kad turi rankraštį, kurį norėtų išleisti kaip knyga.
„Tai yra tik svajonė, nes blogesnio meto leisti knygas, kai esi prezidentas, turbūt neįmanoma įsivaizduoti. Tikrai negali skirti bent kiek daugiau laiko. Taip, aš iš visos širdies leidau „Nidos mokyklos kroniką, skyriau tam visą savo laisvalaikį ir išteklius, kad ji išeitų graži, patraukli ir įdomi, tą pavyko padaryti. Bet dabar tiek laiko skirti aš tikrai negalėčiau. Jei domintų, kokia tai yra knyga, tai duoklė mano miestui – XIX a. Klaipėdos ir jo uosto istorija“, – kalbėjo jis. Ir pridūrė, kad šį planą, turbūt, bus sunku įgyvendinti dėl didelio užimtumo.
Paklaustas, galbūt svarsto rašyti knygą apie savo prezidentavimo metus, G. Nausėda to pasakyti kol kas negalėjo.
„Apie ką aš mažiausiai galvoju, tai memuarus ar dienoraščius. Toks įdomus metas ir tiek daug visko. (…) Jeigu kas nors už mane tai padarytų, tai būčiau dėkingas. Bet suprantu, kad niekada negali tiek daug žinoti apie save, tik pats, ne kas kitas“, – sakė jis.
Tą patį klausimą jam užduoti jis prašė po ketverių metų – kadencijos pabaigoje.
„Aš pasivaikščiočiau, bet vienas dalykas, kurio sau nebegaliu lesti – tai susikaupti. Iš visų pusių eina žmonės, kiekvienas sau savo mintimis, kažkas nusifotografuoti nori, nebegaliu susikoncentruoti dėmesio į konkrečia knygą“, – apgailestavo šalies vadovas.