Susitikimas vyksta vokiečių kalba
Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas su prezidento delegacija nusileido Berlyno Tegelio oro uoste, prezidentą pasitiko Garbės sargybos kuopa.
A. Merkel viešumoje oficialaus vizito susitinka pirmą kartą po kelių savaičių atostogų. Prieš tai kelių viešų pasirodymų metu A. Merkel buvo patebėta akivaizdžiai purtoma drebulio. Kanclerei prieš susitikimą su G. Nausėda prie kanceliarijos pastato išrikiavus garbės sargybą buvo pastatyta ir kėdė.
Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas.
Vokietijos kanclerė ir G. Nausėda susitikimo metu bendrauja vokiečių kalba, kuria Lietuvos vadovas šneka laisvai.
A. Merkel teigė remianti Lietuvos siekį dėl atominės elektrinės Astrave, kad būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų.
G. Nausėda pridūrė, kad šios atominės elektrinės statyba nėra saugi ir paprašė didžiųjų ES narių pagalbos. Vokiškai pasisakymą pradėjęs Lietuvos prezidentas šypsodamasis pabrėžė, kad Vokietija yra kone jo antroji tėvynė, jis taip pat pakvietė A. Merkel į Kuršių Neriją.
Paklaustas kodėl Lietuvai svarbu, kad Vokietija turėtų padidinti finansavimą gynybai, G. Nausėda priminė, kad Lietuva jautriau žiūri į grėsmes iš Rytų, ypač po 2014 metų, kai Rusija užgrobė ir okupavo Krymą.
„Vokietija yra viena svarbiausių mūsų šalies partnerių Europoje. Kartu veikiame Europos Sąjungos institucijose, NATO. Atvykau ne tik susipažinti ir prisistatyti kanclerei, bet ir užmegzti dar glaudesnius dvišalius santykius, aptarti transatlantinius gynybos stiprinimo planus, – sakė prezidentas. – Vokietijos gynybinės pajėgos vadovauja priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje. Taip pat išreiškiau lūkestį, kad Vokietijos lyderystė ir dėmesys NATO priešakinių pajėgų batalionui bus nuoseklus ir tęstinis.“
Susitikime su federaline kanclere A. Merkel prezidentas aptarė kovos su dezinformacija svarbą. Šalies vadovas, pasak Prezidentūros pranešimo, akcentavo dalijimosi gerąja patirtimi svarbą, kovojant su propaganda, visuomenės dezinformacija ir informacinėmis atakomis Europos Sąjungos lygiu. „Kova su dezinformacija turi būti sprendžiama Europos Sąjungos lygiu, pirmiausia paskatinant valstybes užtikrinti sistemingą ir efektyvų kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimą“, – sakė G. Nausėda.
Reikšmingu akcentu prezidento ir federalinės kanclerės susitikime tapo ekonominių santykių aptarimas. Vokietija – viena svarbiausių Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo partnerių, tačiau yra erdvės dar glaudesnių ryšių perspektyvai, ypač pritraukiant Vokietijos bendrovių investicijas. Prezidentas pakvietė Vokietijos inžinerijos, automobilių, aukštųjų, informacinių, bio- ir finansinių technologijų sričių investuotojus aktyviai plėtoti verslą Lietuvoje.
„Galime daugiau dirbti finansinių technologijų, investicinių fondų, žaliųjų finansų, kibernetinio saugumo srityse. Per pastaruosius metus sukūrėme patraukliausią teisinę aplinką finansinių paslaugų teikėjams regione“, – sakė šalies prezidentas.
Merkel ragino likimą imti į savo rankas
Prieš dvejus metus A. Merkel savo garsiojoje kalboje pareiškė, kad europiečiai privalo imti savo likimą į rankas ir prisiimti daugiau atsakomybės už saugumo reikalus žemyne.
„Laikai, kai galime visiškai pasikliauti kitais – baigėsi, šitai suvokiau per pastarąsias kelias dienas. Ir būtent todėl galiu pasakyti, kad mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių kur tik įmanoma, taip pat ir su Rusija bei kitomis šalimis, bet turime žinoti, kad už savo ateitį ir likimą, kaip europiečiai, turime kovoti patys", - tuomet sakė A. Merkel.
Tad kokį vaidmenį ji mato Vokietijai dabar, kai šį mėnesį žlugo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF), kai Rusija ir JAV kuria, o gal net ir dislokuoja naujas raketas? Ar kilus tokiems saugumo iššūkiams Vokietija ketina imtis konkrečių žingsnių, patvirtinančių ambicingus kanclerės pareiškimus, pavyzdžiui, didinti finansavimą gynybai arba stiprinti Lietuvoje dislokuotą ir vokiečių vadovaujamą NATO batalioną priešlėktuvinės gynybos pajėgumais, kurių šis batalionas neturi?
O galbūt Vokietija pasirengusi patvirtinti ir viešai deklaruoti aiškias kovos taisykles (Rules of engagement), kaip elgtis vokiečių kariams netikėtos agresijos atveju, jei dar nėra bendro NATO sutarimo? Tokių klausimų iš DELFI sulaukusi A. Merkel išreiškė apgailestavimą, kad būtent Rusija pažeidė INF sutartį, tačiau pažymėjo, kad kartu su NATO sąjungininkais ieškos atsakymų ir darys viską, siekiant užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms.
G. Nausėda pridūrė, kad tikisi būtent Vokietijos pagalbos, siekiant išspręsti ne tik Oro policijos, bet ir Oro gynybos klausimus.
Trečias Nausėdos vizitas
Tai yra trečiasis prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti Lietuvos prezidento vizitas į užsienį. Anksčiau G. Nausėda lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje.
Prieš vizitą G. Nausėda Vokietiją pavadino „viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje“ ir žadėjo siekti sustiprinti prekybinius santykius.
Megzdamas asmeninį santykį su įtakingiausia Europos politike A. Merkel, G. Nausėda su ja ketina bendrauti vokiškai – šią kalbą prezidentas gerai išmoko studijuodamas Vokietijoje 1990-1992 metais.
Vizito metu bus deklaruotas noras ir toliau gilinti karinį bendradarbiavimą, gali būti aptarti kai kurie kariniai įsigijimai.
G. Nausėda taip pat turėtų išsakyti rūpestį dėl Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės saugumo, šalies siekį naujajame ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.
Didžiausias nesutarimas dvišaliuose santykiuose yra Rusijos eksporto dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ tiesimas. JAV, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos. Vokietija teigia, kad projektas atpigins dujas.
Vokietija gali bandyti užsitikrinti didesnę Lietuvos paramą aštrėjančiuose ginčuose su JAV ir siekti lietuvių įsipareigojimo dalyvauti perskirstant migrantus ES.
Prezidentą vizito metu lydi pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji kartu su prezidentu trečiadienio popietę apsilankys prie Berlyno sienos. D. Nausėdienė Berlyne taip pat lankysis Vokietijos amatų rūmuose.
Ketvirtadienį G. Nausėda susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.