„Mes manome, kad vien tik orientacija į ekonomikos augimą, konkurencingumą yra svarbi, bet to nepakanka. Jau kelerius metus iš eilės tvirtina socialiai orientuotus biudžetus, bet jie nepasitvirtina, socialinė atskirtis nemažėja, atvirkščiai - ji didėja. Ji yra viena iš didžiausių iš ES valstybių“, - teigė G. Nausėda.
Pasak jo, vien kalbėjimas kaip didės minimali mėnesio alga, pensijos - nekankama sąlyga, norint pasiekti realių rezultatų.
„Kartu su komanda išskyriau penkis esminius šalies rodiklius, kurių turime siekti per ateinančius 5 metus. Šie rodikliai taps Vyriausybės ir visų valdančiųjų bendro darbo vertinimo kriterijais. Skirdamas ministrus iš kiekvieno reikalausiu konkrečių darbų, kaip pasieks šių rodiklių. Aš ir mano komanda nuolat seks rodiklių pažangą. Jei nustatyti Gerovės valstybės rodikliai nebus kryptingai siekiami, inicijuosiu būtinus pokyčius“, - teigė G. Nausėda.
Pagal pirmąjį rodiklį numatyta nuo 7,3 iki 5 kartų sumažinti pajamų skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, tokiu būdu artėjant prie Vokietijos ir Skandinavijos šalių lygio. Antrasis rodiklis numato nuo 30 proc. BVP iki 35 proc. padidinti biudžeto pajamas, siekiant ES vidurkio - 40 proc. Tai yra maždaug 2,2 mlrd. eurų papildomų lėšų socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms, atlyginimams.
Trečias rodiklis skirtas skirtumui tarp atlyginimų sostinėje ir regionuose mažinti. Užsibrėžta pasiekti, kad mažesnėse apskrityse pajamos pasiektų 85 proc. sostinės regiono vidurkio.
Ketvirtas rodiklis - 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių vykdomoji valdžia nepanaudoja, nukreipti konkurencingumui didinti ir kovai su regionine atskirtimi. Iš 2014-2020 m. periodui numatytų lėšų apie 20 proc. nepanaudojama, daugiau nei 50 proc. lieka Vilniuje. ,,Mes pripažįstame, kad Lietuva nemoka įsisavinti ES lėšų“, - teigė jis.
Penktuoju rodikliu matuojama švietimo kokybės pažanga. Lietuva pagal švietimo kokybės ir moksleivių gebėjimų rodiklius turi patekti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje. Dabar Lietuva yra 55 vietoje iš 72 pasaulio šalių, kai Estijos moksleiviai pagal pagrindinius gebėjimus patenka į dešimtuką.
„Daugelis skaudžių problemų yra išvestinės pasekmės. Visi šie penki rodikliai lemia tai, kad žmonės emigruoja iš šalies, nepasitiki valdžia, savo valstybe, jaučiasi neužtikrinti, atitinkamai mažėja gimstamumas, šalis grimzta į emocinę ir demografinę duobę“, - konstatavo G. Nausėda.
Pasak jo, kai biudžetas pagaliau bus renkamas taip, kaip renkamas gerovės valstybėse - Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, atsiras lėšų ir pensijoms, mokytojų, gydytojų, viešojo sektoriaus atlyginimams, kokybiškoms viešosioms paslaugoms užtikrinti. „Kai ES lėšas panaudosime, nukreipdami jas į regionų plėtrą, kai regionų plėtra užsiimsime ne formaliai, o realiai, regionuose artėsime prie sostinėje mokamų atlyginimų dydžio, tada ir emigrantai norės sugrįžti, ir gimstamumas pradės augti, sugrįš pasitikėjimas valdžia, valstybe, jos ateitimi. Kai užtikrinsime pažangų švietimą, auginsime kūrybingą, progresyvią kartą“, - sakė jis.
G. Nausėda kartu su svarbiausiais šalies rodikliais pristatė ir 10 prioritetinių darbų pagal svarbiausias šalies sritis.
Užsienio politikoje numatyta palaikyti glaudžius santykius su kaimyninėmis šalimis - Lenkija, Latvija, Estija, bei kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus ES ir NATO. G. Nausėda užsibrėžė atnaujinti regioninius kontaktus su kaimyninių šalių lyderiais, su kuriais organizuoti reguliarius susitikimus visiems aktualiais energetikos, gynybos, saugumo, ES fondų, ES teisinio reguliavimo klausimais.
Gynybos srityje kaip prioritetas išskirtas siekis dalyvauti Lenkijos JAV forto projekte įkuriant forpostą Lietuvoje su vieno bataliono dydžio amerikiečių pajėgomis, tokiu būdu užtikrinant visišką Rusijos atgrasymą Taip pat numatyta suformuoti maždaug 23 tūkst. dydžio reguliarios kariuomenės pajėgas bei iki 25-30 tūkst. aktyvų rezervą, nuo 47 proc. iki 60 proc. padidinti pasiruošusių valstybę ginti piliečių skaičių.
Teisėtvarkoje numatyta įkurti Teisingumo tarybą, sudarytą iš visuomenės, kurios atstovai padėtų visai sistemai tapti atvirai. Taip pat siekiama mažinti bylų teismuose kiekį 4 kartus padidinant mediaciją ginčuose.
Valstybės valdymą tobulinti prie prezidento institucijos įkuriant „Regionų forumą“, kuriam kasmet atsiskaitytų vykdomoji valdžia. Numatyta, jog Prezidentūra periodiškai dirbs Kaune, Klaipėdoje, kituose Lietuvos regionuose, kur tiesiogiai bendraus su gyventojais. Taip pat bus siekiama sutarimo, kad visuomenei reikšmingų įstatymų leidybai būtų įvedamas privalomas teisės aktų suderinimas su nevyriausybinėmis organizacijomis bei sutarimo su Seimu dėl posėdžių lankomumo ir darbo parlamente rezultatų, kad gyventojai jaustų, jog politikai dirba jiems.
Kultūros sektoriuje pirmiausia reikia atlikti detalų skiriamų lėšų auditą, atskirų kultūros sričių įtaką BVP ir visuomenės pažangai bei atitinkamai nustačius prioritetus, skirti valstybės biudžeto finansavimą.
Ekonomikos ir inovacijų srityje išskiriama prezidento lyderystė pritraukiant didžiausius investuotojus. Taip pat numatytas aktyvus dalyvavimas mokesčių sistemos tobulinime: išvalyti nesąžiningas lengvatas, padidinti pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio, padidinus apmokestinamojo turto vertę, apsvarstyti PVM lengvatų įvedimą maisto produktams, atsižvelgus į sėkmingai jas taikiusių ES šalių patirtį. Inovacijas skatinti per mokslo komercializavimą universitetų tyrėjams suteikiant autorines teises ir galimybes kurti startuolius su investuotojais.
Socialinę apsaugą stiprinti numatyta įvedant naują principą - šiai sričiai skiriamų lėšų augimą susieti su kitoms sritims skirtų finansų didinimu, kad išlaidos socialinei apsaugai augtų ne mažiau nei kitoms šalies reikmėms.
Regionams stiprinti siūloma sukurti savivaldybių finansinio motyvavimo modelį, pagal kurį savivaldybės savarankiškai spręstų dėl žemės, infrastruktūros, užimtumo bei gautų didesnę dalį nuo vietoje surinkto gyventojų pajamų mokesčio, sutaupytas lėšas skiriant gyventojų poreikiams.
Sveikatos apsaugoje numatyta sveikatos įstaigų, ligoninių tinklą derinti su konkretaus miesto rajono poreikiais. Taip pat pagal sėkmingus pavyzdžius sukurti efektyvios veiklos ir sveikatingumo rodiklius, kurių siekiančios savivaldybės būtų skatinamos finansiškai.