„Vėl matome Rytuose augančią karinę galią, kuri siekia paneigti mūsų vertybes ir grasina mūsų gyvenimo būdui. Mūsų kaimyninės tautos, siekiančios kurti demokratinius santykius, ir toliau susiduria su brutaliu žmogaus teisių ir laisvių nepaisymu“, – Lenkijos parlamente kalbėjo G. Nausėda.
„Mūsų pareiga – užtikrinti, kad istoriškai artimos ukrainiečių ir baltarusių tautos galėtų mėgautis laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos vaisiais. Praeityje jos priklausė bendrai Europos šalių šeimai – tikiu, kad taip bus ir ateityje“, – sakė Lietuvos vadovas.
„Tam, kad regiono tautos galėtų laisvai plėtoti savo demokratinius siekius, mums bus reikalinga ir aiški Europos Sąjungos Rytų partnerystės vizija. Praeities pamokos rodo, kad agresyvios priešiškos jėgos akivaizdoje būtina vienytis ir telkti jėgas, nelaukiant, kol bus per vėlu“, – teigė jis.
Taip G. Nausėda kalbėjo abiem šalims minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.
Anot prezidento, Rusijos karinių pajėgų telkimas ties Ukrainos siena ir kariniai veiksmai Rytų Ukrainoje „rodo pastangas palaikyti ir kurstyti karinę įtampą kaip politinio poveikio svertą“.
„Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos ir sieks, kad baigtųsi faktinė dalies Rytų Ukrainos okupacija. Kad ir kas nutiktų, negalime leisti, kad Ukraina vėl būtų nublokšta atgal į praeitį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Ne paslaptis, kad Rusija taip pat siekia perimti Baltarusijos kontrolę ir paminti drąsių šios šalies žmonių laisvės troškimą. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka ir nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri kelia grėsmę visiems regiono gyventojams“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, Lietuva niekada nesutiks su tuo, kad „energetika taptų geopolitiniu ginklu, pavertusiu Baltarusiją Kremliaus politikos įkaite“.
„Mūsų pačių saugumas ir gerovė priklauso nuo to, ar kaimynystėje įstengsime sukurti taikos, demokratijos ir klestėjimo erdvę. Todėl negalime ramiai stebėti, kaip grįžta stipresniojo teisės laikai. Negalime ignoruoti mėginimų perbraižyti suverenių valstybių sienas“, – kalbėjo jis.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad santykių su Lenkija gerinimas yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.
Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.