„Manau, kiekvienu konkrečiu atveju Seimo nariai turėtų paaiškinti patys, kaip taupiai jie naudojo lėšas“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Reikia priimti sprendimus, kurie sistemiškai spręstų problemą. Taip, gavome pamoką, įsitikinome, kad sistema, kuri yra dabar – neveikia, ja yra piktnaudžiaujama. Stabdykime ją, priimkime sisteminius sprendimus, kurie neleistų pasikartoti šiems įvykiams ateityje“, – ragino jis, primindamas, kad analogiški sprendimai buvo priimti ir savivaldoje.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.
Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.
Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.
Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.
Nausėda: Trumpas kai kurias NATO nares privertė susivokti dėl gynybos finansavimo
Tęsiantis diskusijoms apie tai, kaip Donaldo Trumpo pergalė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimuose gali paveikti NATO Aljanso ateitį, G. Nausėda sako, kad pirmosios kadencijos metu D. Trumpas paskatino sąjungininkes rimčiau žiūrėti į finansinius įsipareigojimus gynybai.
„Donaldas Trumpas jau buvo JAV prezidentas ir galbūt jau tuo metu kilo abejonių, diskusijų dėl to, kas atsitiks su NATO. Bet jis atnešė ekonomizuotą požiūrį į NATO kaip į sistemą“, – dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tie 2 procentai, kuriuos jis pabrėžė kaip šventą principą, jie tam tikra prasme supurtė NATO iš vidaus ir privertė kai kuriuos sąjungininkus, kurie plūduriavo ties 0,10 proc. BVP gynybos išlaidomis, pakelti savo ambicijas. Jau tada tos šalys, kurios tuomet investavo 2 proc. BVP, buvo D. Trumpo išskirtos kaip pirmūnės, kaip šalys, į kurias verta lygiuotis“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Nemanau, kad čia kalbame apie NATO kaip organizacijos kvestionavimą, čia kalbama apie tai, kad visi NATO turėtų prisiimti išlaidas ir prisiimti tam tikrą solidarumo principą savo saugumo atžvilgiu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad 18 iš 31 NATO šalies narės 2024 metais pasieks dviejų procentų BVP išlaidų gynybai tikslą. Nauji skaičiavimai buvo paskelbti po to, kai D. Trumpas sukėlė nerimą Aljansui sakydamas, kad „paskatins“ Rusiją pulti šio įsipareigojimo nevykdančias nares.
J. Stoltenbergas pažymėjo, kad, paskatintos 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, pernai Europos šalys narės ir Kanada „beprecedentiškai“ padidino savo išlaidas 11 procentų.
Sako, kad ES neturėjo pajėgumo Ukrainai perduoti 1 mln. artilerijos šaudmenų
G. Nausėda teigia, kad pernai Europos Sąjunga (ES), nutarusi Ukrainai perduoti 1 mln. artilerijos šaudmenų, šį skaičių „paėmė iš lubų”. Pasak jo, Europa tinkamai neįvertinto savo gynybos sektoriaus pajėgumų.
„Deja galiu konstatuoti, kad to prisiimto pažado – dėl milijono vienetų amunicijos perdavimo Ukrainai –skaičiai yra paimti iš lubų. Kai pradėjome skaičiuoti savo realias galimybes, pasirodė, kad tokių pajėgumų neturime. Tik vėliau buvo susigriebta ir pamatyta, kad reikia greitai didinti gynybos pajėgumus, jog tą įsipareigojimą dėl amunicijos galėtume, nors ir vėluodami, bet įvykdyti“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Aš nemanau, kad tai yra sąmoninga intencija ar mėginimas prilaikyti įrangos ir amunicijos Ukrainai tiekimą. Tai tiesiog negebėjimas sumažinti laikotarpio tarp sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo. Ir dėl labai įvairių priežasčių mes stipriai vėluojame padėdami Ukrainai“, – aiškino šalies vadovas.
ELTA primena, kad 2023 m. kovo mėn ES užsienio ir gynybos reikalų ministrų posėdyje buvo sutarta siekti per metus Ukrainai perduoti milijoną įvairaus kalibro artilerijos amunicijos vienetų.
Visgi, 2023 m. spalio mėn. „Bloomberg News“ paskelbė, kad paramos tiekimo laikotarpiui įpusėjus,ES pagalba šaudmenimis Ukrainai siekė tik apie 30 proc. numatyto kiekio.