„Šalies vadovas yra įsitikinęs, kad unikalios šalies vietovės turi būti adekvačiai saugomos, todėl palaiko siūlymą didesnėje Punios šilo draustinio teritorijoje didinti aplinkos apsaugą“, – rašoma penktadienį išplatintame Prezidentūros pranešime.
Pasak prezidento, šiuo metu laukiama, kol aplinkos ministras Kęstutis Mažeika imsis sprendimų, kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.
G. Nausėda teigia, kad ateityje turi būti skiriama daugiau dėmesio gamtai reikšmingoms teritorijoms, o saugomų teritorijų plėtra turi vykti, derinant vietos bendruomenių ir socialinių partnerių interesus.
Ketvirtadienį daugiau nei šimtas visuomenininkų ir gamtosaugininkų kreipėsi į G. Nausėdą prašydami įvertinti K. Mažeikos liepos viduryje sustabdytą Punios šilo rezervato plėtrą.
Ministras tikina, kad išplėtus rezervato teritoriją, tačiau nepakeitus įstatymo Seime, iškart atsirastų draudimų ir apribojimų Punios šilo lankytojams.
K. Mažeikos teigimu, miškų urėdija jau dabar planuoja visai atsisakyti plynų kirtimų ir medžioklės plotų jame. Tačiau kritikai savo, kad tai nesustabdys kirtimų ir medžioklės, o tik padarys medžioklę intensyvesnę.
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.