Tai Eltai ketvirtadienį patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Seimas praėjusią savaitę patvirtino LGGRTC reformą. Bene esminis įstatyme numatytas pokytis – 11 narių valdomojo pobūdžio tarybos steigimas. Ją sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo. Numatoma tarybos veiklos pradžia – šių metų spalio 1 d.
Taip pat numatyta, kad taryba generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be kita ko, naujoji taryba LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo bei direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.
Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat praplėstas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
Visgi, LGGRTC pokyčiai sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Įstatymo priėmimo dieną prie Seimo piketuoti susirinko apie pusšimtį prieš reformą nusiteikusių aktyvistų, taip pat „Nacionalinio susivienijimo“ partijos atstovų.
Abejones reiškia ir dabartinis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, svarstantis, ar pavyks sklandžiai įgyvendinti įstatyme numatytus pakeitimus, mat, centro skaičiavimais, tarybos ir rezistentų teisių komisijos darbo apmokėjimui kitąmet esą prireiks daugiau kaip pusės milijono eurų.