Seimas praėjusį ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui. Kaip visada, šis klausimas parlamente sukėlė aistras.
Už iniciatyvą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 1, o susilaikė 4 parlamentarai.
Opozicijos atstovai piktinosi, kad klausimas į parlamento darbotvarkę įtrauktas paskutinę minutę, o parlamento pirmininkė teigė, jog jį reikia pagaliau išspręsti.
„Šis klausimas visada sukelia labai daug aistrų, bet sakyčiau, kad ne paskutinėmis akimirkomis. Tiesiog sesija eina į pabaigą, yra paskutinė diena“, – ketvirtadienį Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Šį klausimą – tikrai labai svarbų, kuris tęsiasi jau labai ilgai, šiandien Seime reikia užbaigti“, – tuomet akcentavo parlamento pirmininkė.
Vienas iš projektui prieštaraujančių parlamentarų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis teigė, kad valdantieji projektą stumia buldozeriu, jo atstovaujama partija, pasak politiko, dėl tokių valdančiųjų iniciatyvų nepasirašys partijų susitarimo dėl užsienio politikos.
Buvo ir daugiau pasipiktinimo dėl projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę paskutinę dieną, dėl komiteto išvados rašymo, istorijos interpretavimo ir kitų niuansų.
Nausėda yra sakęs, kad Landsbergis de facto ėjo valstybės vadovo pareigas
Sausio 13-osios trisdešimtmečio minėjimo išvakarėse praėjusiais, 2021 metais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jam abejonių, ar V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas, nekyla.Visgi, pasak jo, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, dar turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT).
Būtent dėl šio klausimo, prezidento manymu, šiuo metu šimtaprocentinio aiškumo nėra.
„Man ši situacija yra visiškai aiški. Yra du aspektai: de facto ir de jure. Dėl de facto man nekyla nė menkiausių abejonių, ar gerbiamas Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovu tuo metu, ar ne. Kitas klausimas yra de jure. Į de jure klausimą, be abejo, pirmiausia turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Žinoma, iš dalies į šį klausimą gali atsakyti ir Seimas, priimdamas atitinkamą rezoliuciją“, – tuomet LRT radijui teigė G. Nausėda.
Seimas 2021 m. Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažas diskusijas Seime.
Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.
G. Nausėdos manymu, bet kuriuo atveju diskusijoje dėl V. Landsbergio statuso paskutinį tašką turi padėti teisininkai. Ar bus iniciatyvų tą daryti – prezidentas nesiryžo spėlioti.
„Šios rezoliucijos tekstas, apie kurią dabar kalbame, turbūt iki galio neatsako į šį klausimą. Ar bus iniciatyvų kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš nenorėčiau spėlioti. Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai. Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai“, – tada sakė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, V. Landsbergis pripažintas valstybės vadovu de jure galėtų būti tik tuo atveju, jei tam neprieštaraus Konstitucinis Teismas. O kad į šį klausimą galiausiai teisininkų būtų atsakyta, pažymėjo šalies vadovas, politikai negali daryti spaudimo.
„Reikėtų interpretuoti laikinąjį pagrindinį įstatymą, ar jis numatė valstybės vadovo arba valstybės prezidento poziciją. Šiuo metu tokio šimtaprocentinio aiškumo nėra. Aš matau dvi teisininkų stovyklas, kurios, tiek viena, tiek kita, pateikia pakankamai svarbius argumentus, bet niekas iš išorės į šį teisinį ginčą neturėtų kištis, nes bet koks kišimasis į tokį ginčą jau būtų spaudimas Konstituciniam Teismui ir klausimo politizavimas“, – teigė G. Nausėda.
„Aš manau, kad pačiam Vytautui Landsbergiui žmonių nuotaika arba žmonių suvokimas, kas buvo tuo metu Lietuvos vadovas de facto yra, ko gero, dar svarbesnis negu pripažinimas de jure“, – sakė G. Nausėda.
Opozicija teigia, kad pasikeitus valdžiai sprendimas gali būti atšauktas
Po balsavimo LVŽS atstovas Giedrius Surplys sakė, kad pasikeitus valdančiajai daugumai, šis sprendimas ateityje gali būti atšauktas. Seime ginčų buvo ir dėl istorijos interpretavimo.
„Šiandien pradėjome daryti kaip Putino Rusija, pradėjome klastoti istoriją“, – tvirtino A. Širinskienė.
Savo ruožtu E. Zingeris po balsavimo džiaugėsi, kad, pasak jo, istorinė teisybė yra atkurta.
„Negali būti, kad būtų vien kolektyvu kuriama istorija. Istorija yra kuriama asmenybių“, – akcentavo Seimo narys.
Po tokio Seimo sprendimo A. Širinskienė svarstė, kad rudenį valdantieji gali inicijuoti ir projektus dėl privilegijų V. Landsbergiui.
„Įvairius. Kiek atsimename iš istorijos, Konstituciniame Teisme yra buvę dvi bylos dėl jo bandymo „įvadovinti“ ar „įprezidentinti“ – buvo įvairios pensijos, kitos lengvatos, kurias buvo ankstesnėse kadencijose bandyta suteikti, bet patyrė fiasko Konstituciniame Teisme“, – komentavo parlamentarė.
„Kiek suprantu, greičiausiai visos opozicinės partijos dabar jau savo programose įrašys, kad jie tą atšauks, jei taps valdžia“, – sakė A. Širinskienė.
Organizuojamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį pareiškė, kad opozicinės partijos rinks parašus ir kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar Seimo sprendimas suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Pirmas dalykas, kurį padarys Seimo opozicija – tai surinks parašus ir kreipsis į Konstitucinį Teismą, nes du kartus teismas buvo išaiškinęs, kad toks sprendimas būtų neteisėtas“, – „Žinių radijui“ teigė „valstietis“, galvoje turėdamas kelis ankstesnius KT išaiškinimus dėl su šia tema susijusių, tačiau ne tokių pačių klausimų.
„Jei Konstitucinis Teismas išaiškins ne taip, kaip buvo anksčiau išaiškinęs, tai labai stipriai nustebsime“, – pridūrė politikas.
Kartu R. Karbauskis prisijungė prie opozicinių partijų atstovų, neatmetančių galimybės, kad jei po kitų Seimo rinkimų tektų formuoti valdančiąją daugumą, statuso klausimas V. Landsbergiui galėtų būti atšauktas parlamente.
„Jeigu kitą kadenciją bus tokia galimybė, mes iš tikrųjų grįšime prie to klausimo. Nes istorija perrašyta, ir tai konservatoriai daro sąmoningai. Ir man labai keista, kad giminystytės ryšiais susijęs partijos pirmininkas – dabartinės valdančiosios daugumos lyderis – sprendžia savo senelio klausimus Seime“, – apibendrino R. Karbauskis.
Premjerė: valstybė tuo metu nebuvo begalvė
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė nesistebinti opozicijos priekaištais.
„Nieko naujo čia nėra, mes turbūt tuos argumentus girdime pastaruosius dešimt metų. Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad valstybė nebuvo begalvė 1990-1992 metais“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Valstybė turėjo faktinį vadovą, tas faktinis vadovas buvo profesorius Landsbergis. Čia turbūt yra ta tema, kur būtų labai sunku tikėtis, kad, bent jau viešoje diskusijoje, opozicija pritars tiems sprendimams, kuriuos yra siūloma priimti, nors paneigimo, kad tai buvo valstybės vadovas, man girdėti neteko, nes referencija į Konstituciją, atsiprašau, nėra tinkamas dalykas, kadangi tuo metu galiojanti Konstitucija dar nebuvo įsigaliojusi“, – pridūrė I. Šimonytė.
Klausimas dėl statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas dar praėjusios kadencijos metu.