„Neabejotina, kad tokie dalykai yra planuojami. Pažiūrėkite, pastaruoju metu padažnėja Lietuvos vėliavos išniekinimai, incidentai su paminklais.
Visa tai susideda į bendrą komplektą klausimų ir incidentų, kur aiškiai matosi, kad tokie dalykai yra planuojami. Ir čia neturėtume stebėtis“, – Lietuvos žurnalistams Prancūzijoje sakė G. Nausėda.
„Bet noriu labai aiškiai pasakyti – tarnybos įvertins, ištirs ir, tikiuosi, ras kaltus asmenis. O Putinui galiu pasakyti vieną – niekas jūsų čia nebijo“, – pridūrė šalie vadovas.
ELTA primena, kad antradienio vakarą Vilniaus pakraštyje kol kas nenustatytas asmuo užpuolė ir sužalojo kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno bendražygį 43 metų Leonidą Volkovą.
Rusijos opozicionierius buvo užpultas apie 22 val. Antakalnio seniūnijoje, Žuvėdrų gatvėje, kai atvyko į namo kiemą automobiliu atvykusį Rusijos pilietį.
Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Sulaikyti įtariamųjų kol kas nepavyko, keliamos versijos, bus tiriamas nusikaltimas, pasak jo, viena iš versijų – užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.
Po suteiktos medicinos pagalbos ligoninėje nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.
Rusijos opozicijos atstovas sako, kad specialiu plaktuku namo kieme žmogus jam smogė apie 15 kartų į koją ir sulaužė ranką. Įvykį jis pavadino „tipišku banditišku sveikinimu nuo Putino iš banditų Peterburgo“.
Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
L. Volkovas iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu L. Volkovas gyvena Lietuvoje.
Nausėda apie į Rusijos nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktus Lietuvos politikus: mes pasiekėme rezultatą
G. Nausėda tikina, kad viešojoje erdvėje pasirodęs Rusijos užsienio reikalų ministerijos nepageidaujamų asmenų sąrašas yra teisingos Baltijos šalių užsienio politikos įvertinimas.
„Manau, kad tai yra mūsų teisingos užsienio politikos įvertinimas ir toks būtų mano atsakymas. Jeigu Rusiją nervina mūsų veiksmai, reiškia mes pasiekėme rezultatą“, – trečiadienį žurnalistams Prancūzijoje komentavo G. Nausėda.
„Atsakomieji veiksmai yra mūsų visų vienybė ir sprendimai dėl Ukrainos, tai yra geriausia „dovanėlė“, kurią mes galime padovanoti Kremliaus režimui“, – į klausimą, kokie bus atsakomieji veiksmai, atsakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė atvykti 347 piliečiams iš Baltijos šalių. Tarp jų atsidūrė šalių premjerai, ministrai, parlamentarai, visuomenės veikėjai bei žurnalistai.
Nuo šiol į Rusiją nebegalės atvykti Estijos premjerė Kaja Kallas ir jos kolegė iš Latvijos Evika Siliņa, Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Arturas Krišjanis Karinšas, Gabrielius Landsbergis ir Margusas Tsakhna.
Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija, šių sankcijų priežastimi tapo „aktyvus Latvijos, Lietuvos ir Estijos lobizmas, kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, rusakalbių gyventojų engimas, barbariška masinio paminklų kariams išvaduotojams griovimo kampanija ir pastangos perrašyti istoriją“.
Rusų kariams plačiai įsiveržus į Ukrainos teritoriją, Baltijos šalys sugriežtino savo politiką Rusijos atžvilgiu: buvo uždarytos sienos, įvesta ribojimų Rusijos piliečiams išduoti vizas, taip pat uždrausta šalyse važinėtis automobiliais, kurių valstybiniai numeriai yra rusiški.
Šių metų sausio pabaigoje Estija, Latvija ir Lietuva susitarė prie sienos su Rusiją ir Baltarusiją įrengti bendrą Pabaltijo gynybinę zoną, kurią sudarytų įvairūs gynybiniai įtvirtinimai, skirti „sustabdyti karinę grėsmę ir prireikus nuo jos apsiginti“.
Nausėda sveikina idėją dėl karinių misijų Ukrainoje: baikime sau braižyti raudonąsias linijas
Prancūzijoje viešintis Lietuvos prezidentas G. Nausėda sveikina šiuo metu plačiai tarptautinėje erdvėje aptarinėjamą idėją Vakarų valstybėms Ukrainoje vykdyti karines misijas.
„Misijų siuntimas į Ukrainos teritoriją – kaip idėją, aš ją pasveikinau“, – Lietuvos žurnalistams Prancūzijoje sakė G. Nausėda.
„Aš ir dabar laikausi, kad mes šią idėją turime svarstyti. Tik reikalas tas, kad geriausia būtų, jog mes visi vieningai sutartume dėl jos reikalingumo ir įvertintume labai gerai žvalgybines ir kitokias informacijas, kurias turime“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.
Pasak jo, svarbiausia, kad priimant sprendimus pagrindiniu motyvu netaptų siekis įtikti Kremliui.
„Jei mes pradėsime reaguoti taip, kad šitas nepatiks Putinui arba šitas sukels tą ar aną... Tada mes jokio sprendimo nepasieksime. Todėl vakar ir prezidentui (E. Macronui – ELTA) bei spaudai pasakiau: baikime sau braižyti raudonąsias linijas. Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame Putinui, kuris pradeda galvoti, kad esame lengvai nuspėjami ir jis gali mumis manipuliuoti“, – teigė prezidentas.