„Kartais vaikai išpila rašalą ant sienos ir sako: tėveli, ateik, tave mokytoja kviečia į mokyklą. Šiuo atveju, galiu pasakyti tik vieną: sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę. Mes rasime šio sprendimo būdus, kaip padaryti taip, kad istorinė atmintis būtų gerbiama“, – žurnalistams Prezidentūroje penktadienį sakė G. Nausėda.
Taip jis reagavo į R. Šimašiaus penktadienį išsakytą kvietimą prezidentui „aiškiai išsakyti nuomonę, ar jam priimtinas teisinis nihilizmas“.
G. Nausėda priminė inicijavęs komisiją – Kultūros forumą, kuris spręstų istorinės atminties klausimus.
Prezidentas taip pat sakė siūlysiantis, kad asmenybių įamžinimo klausimus savivaldybės spręstų vadovaudamosis vieninga Vyriausybės ar jai pavaldžios institucijos patvirtinta tvarka.
Prezidentas sako suprantantis, kad sprendimai dėl J. Noreikos ir kai kurių asmenybių yra „gyvas nervas“ ir visuomenė tai jautriai priima.
„Tai tik dar kartą įrodo, kad sprendimus reikia priimti labai gerai apgalvojus ir įvertinti galimas pasekmes. Tai sakau, kaip žmogus, kuris kažkada labai mėgo žaisti šachmatais. Kuomet to nėra padaroma, atsiranda didelės problemos, iš kurių rasti sprendimą yra labai sudėtinga“, – tikino G. Nausėda.
Liepos pabaigoje R. Šimašiaus nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuėmus senąją atminimo lentą J. Noreikai, kabėjusią čia daugiau nei du dešimtmečius, grupė šios asmenybės palaikytojų ketvirtadienį pakabino naują atminimo ženklą.
Nukabinimą inicijavęs R. Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas ir daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.
Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.