Kokia žiema laukia?
– Pradėkime nuo to – kokie konkretūs žingsniai dabar yra ruošiami valdančiųjų bendrąja prasme, nes jūs ir Vyriausybė valdote Lietuvą, kad būtų amortizuota infliacija, pasirengta žiemai, amortizuotas energijos kainų šuolis.
– Paskutinio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte metu mes kalbėjome apie tai, kad tam turi būti skirtas maksimalus prioritetas ir visi kiti prioritetai turi būti antriniai, palyginus su šiuo. Jau dabar yra visiškai akivaizdu, kad kainos pasieks tokį lygį, kad tų kompensacijų, kurias mes mokėjome iki šiol tiek elektrai, tiek ir kitais požiūriais, tikrai nepakaks. Turime kalbėti apie gerokai didesnes sumas. Ir aš manau, kad priemonės turi būti nukreiptos dviem kryptimis.
Pirma – priemonės, kurios didina gyventojų pajamas, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Tai yra pensijų indeksavimo sistemos tolesnis taikymas, spartus atlyginimų, kartu ir minimalios mėnesio algos ir kitų pajamų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas bent 100 eurų, nuo dabartinių 540 iki 640 eurų.
O kita priemonių grupė turėtų būti nukreipta į kompensacijas pačiai elektrai. Ir tos kompensacijos, matant, kad kainos rudenį ir žiemą bus dar gerokai aukštesnės, nei dabar, joms reikės skirti didesnes sumas. Ir nustatyti tam tikrą kilovatvalandžių skaičių, kuris bus subsidijuojamas. Ar tai būtų 150, ar panaši apimtis. Ir taikyti tas subsidijas visiems, kad žmonės turėtų paskatas taupyti elektrą. Tai taip pat yra nepaprastai svarbu dabar.
– Bet ar Vyriausybė tam pritaria? Nes kiek mes girdėjome iš, pavyzdžiui, finansų ministrės Gintarės Skaistės, tai ji sako, kad kompensacijų be Naujųjų metų naujų nebus.
– Kuomet mes kalbame apie kompensacijas, tai yra šių metų rudenį vyksiančio 2023 metų biudžeto svarstymo dalykai. Bet taip pat yra ir elektros kainų kompensavimo klausimas, ką mes dabar darome ypatingai su tais žmonėmis, kurie dabar atsidūrė „ant ledo“, atsiprašau už išsireiškimą, dėl „Perlas Energija“ veiksmų. Ir tą mes turime žinoti jau dabar. Ir dėl tos priežasties turbūt jau kitą savaitę, jos pradžioje vėl susitiksime su premjere. Tikiuosi, kad ji kartu su komanda jau bus parengusi to plano apmatus. Ir galėsime judėti toliau. Labai norėčiau, kad 2023–ųjų metų biudžeto svarstymas būtų labai aiškiai suvokiamas, žvelgiant iš energetikos realijų perspektyvos.
Nes iš tikrųjų, vėl turbūt atsiras daug įvairių pasiūlymų, susijusių su viešųjų išlaidų didinimu, galimai ir pajamų mažinimu. Bet mes turime labai aiškiai suvokti – visos partijos, nesvarbu ar jos yra pozicijoje, ar opozicijoje, kad prioritetas yra padėti žmonėms išgyventi šią žiemą. Ir turime turėti tą vadinamą socialinę empatiją. Nes tai tikrai nėra tuščias žodis. Tai yra mūsų valstybės vidinio tvirtumo šaltinis. Negalime būti žmonės, kuriems, jeigu leisite man taip išsireikšti, kartu su protiniais dantimis išoperavo ir empatijos jausmą. Valstybė, politikai turi turėti empatijos jausmą.
– O dabar jie turi?
– Pasigendu to. Kartais finansiniai, fiskaliniai motyvai nusveria paprastą solidarumo jausmą. Kuris, be kita ko, yra valstybės tvirtybės šaltinis ir tam tikra prasme naudingas ir patiems politikams. Ypač – esantiems valdžioje.
– Kaip galima būtų apibūdinti žiemą, kuri ateis? Ko žmonėms tikėtis? Jūs paminėjote pasiūlymus, bet tai pakankamai abstraktu ta prasme, kad žmogus nežino, kaip tai palies jį asmeniškai, jo kišenę. Taigi, kokios žiemos laukti ir kokiai ruoštis?
– Iš tikrųjų tai bus žiema, kai mums visiems pagal išgales reikėtų taupyti. Tai bus žiema, kurioje kompensacijos pirmiausia turi pasiekti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Ir jie turi santykinai būti labiau apsaugoti nei tie, kuriems sekasi gerokai geriau. Taip kad tikrai nenorėčiau niūriomis spalvomis paišyti mūsų būsimo šaltojo sezono. Kadangi nepamirškime paminėti ir teigiamų dalykų – pastaruoju metu valstybė surenka gerokai daugiau pajamų, nei buvo planuota. Kitaip tariant – gauna viršplanines pajamas.
– Dėl infliacijos.
– Iš dalies, taip. Čia irgi reikia būti sąžiningiems – ir dėl to, kad infliacija didelė. Tai yra nominaliosios pajamos, nominalūs dydžiai, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, PVM, kiti dalykai, jie sparčiai auga. Dėl tos priežasties mes negalime sakyti, kad mūsų biudžeto aruodas yra visiškai tuščias.
– Tai erdvės padėti žmonėms yra.
– Erdvės padėti yra. Juo labiau, kad tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis mes galime kalbėti ir apie valstybės skolos didėjimą taip pat. Kadangi kredito požiūriu ir patikimumo požiūriu, Lietuvos valstybė yra palyginti palankioje padėtyje. Mumis pasitikima, mūsų finansiniu stabilumu niekas neabejoja.
„Be jokios atsakomybės „Perlas Energija“ paleista negali būti“
– Jūs jau truputį užsiminėte apie „ant ledo“ likusius „Perlas Energija“ klientus. Pradėsiu nuo to – kaip jūs pats vertinate elektros rinkos liberalizavimo paskutinį etapą?
– Pirmiausia noriu pasakyti vieną dalyką, nes man atrodo, kad čia yra šiek tiek painiavos. Liberalizavimas nebūtinai reiškia aukštas kainas. Aukštos kainos susiformavo dėl to, kad tokia yra rinkos situacija. Jos kils nepriklausomai nuo to, ar stabdysime, ar nestabdysime liberalizavimą. Taip, stabdyti reikia dėl to, kad mes įšokome truputį per anksti į rinką, dar nėra susiformavusi, konkurencijos nėra pakankamos. Arba yra daugiau butaforinė konkurencija. Nėra generavimo, kas čia yra didžiausia Lietuvos problema – mes 70 procentų savo elektros importuojame. Visa tai yra. Ir dėl tos priežastis liberalizavimas tikrai gali palūkėti keletą metų – paskutinis jos etapas.
Bet kainos, jeigu valstybė nėra pasirengusi kompensuoti elektros kainų didėjimo, tai jų nesumažintų. Todėl svarbiausias uždavinys, norint ne diskredituoti viso reikalo ir grąžinti elektros rinką į normalias vėžes, yra laikinos subsidijos. Kurios bus ypač svarbios artimiausiu metu, kuomet elektros kainos dar liks didelės. Jos neliks didelės amžinai. Tikrai ši nenormali situacija pasikeis tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Tačiau nepasikeis artimiausiais mėnesiais.
Elektros rinkos situacija yra tokia, kad taip – Energetikos ministerijai reikia daugiau pagalbos ir iš kitų ministerijų, Vyriausybės apskritai. Tikrai tai, kas šiuo metu atsitiko nėra geros rinkos požymis. Atsirado bendrovės, kurios nusprendė, kad jos gali užsiimti šitais klausimais, neturėdamos reikiamos patirties. Ir kapitalas nebuvo pačio didžiausio lygio. Ir svarbiausia – rinkos priežiūra tikrai nėra tokia, kokia turėtų būti.
Štai kodėl reikia padaryti išvadas. Tikrai negalime nusišalinti ir sakyti, kad žmonės, jūs čia pasirinkote, todėl mes už jus neatsakome. Jeigu rinka būtų gerai veikianti, tai gal ir būtų galima sakyti, jog tai yra vartotojo atsakomybė. Bet rinka gerai neveikia. Ir ypatingai pastaruoju metu mes matome, kad rinkoje buvo daugybė trikdžių. Ir dėl to valstybė negali pasakyti, kad tai yra ne mūsų reikalas.
– Yra šimtai tūkstančių, iš esmės, suvedžiotų žmonių, jeigu galima taip sakyti. Kas dabar dėl to turėtų prisiimti atsakomybę?
– Žodis „suvedžioti“ tinka. Pirmiausia turi atsakyti pats „Perlas Energija“ ir tikrai turi būti ieškota, ne viską valstybė padengti ir paleisti šitą bendrovę be jokios atsakomybės. Bet ir pati bendrovė – jos turtas, jos finansiniai ištekliai turi būti panaudoti atsiskaityti, kompensuoti žmonėms nuostolius.
– O iš politikų, sprendimų priėmėjų jūs nematote atsakomybės?
– Kaip jūs žinote, liberalizacijos procesas prasidėjo anksčiau. Iš tikrųjų, atsakomybė, be jokios abejonės – yra. Bet svarbiausia šiuo momentu yra padaryti reikiamas išvadas – kas yra neteisinga. Nenubraukti visko nuo stalo ir nesakyti, kad dabar mes į tą pusę nebeeisim, o tiesiog pažiūrėti, kur buvo rinkos netobulumo priežastys. Ir šitas priežastis pašalinus toliau judėti į priekį.
Planuojami svarbūs pokyčiai
– Jūs jau užsiminėte, kad nenormalios kainos nesitęs labai ilgai. Kokia yra prognozė dėl bendro energijos kainų lygio mėnesiams, metams.
– Kaip tik vakar kartu su Baltijos šalių ir Šiaurės šalių vadovais, Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen mes svarstėme šiuos klausimus – ką daryti toliau būtent Europos Sąjungos mastu. Ir turbūt pagrindinis dalykas, kurį svarstėme buvo tas, kad šiuo metu mes turime labai ydingą situaciją, kuomet elektros energijos rinka ir kainos labai priklauso nuo gamtinių dujų kainų. Tai yra iš dalies ir objektyvi realybė – kadangi daugeliu požiūriu elektra yra gaminama būtent iš dujų.
Bet kartu tai yra ir rinkos dizainas, kuris apibrėžia tą tiesioginę priklausomybę tarp vieno energetikos nešėjo ir elektros energijos. Ir tai įteikia į rankas Vladimirui Putinui (įrankį, aut. p.) manipuliuoti ir šantažuoti Europą. Štai kodėl aš tikiuosi, kad Europos Komisija vis dėl to pasiūlys kitus rinkos dizaino sprendimus.
O tuo tarpu turime labai sparčiai didinti elektros generavimą iš kitų išteklių, kitų šaltinių. Pirmiausia – atsinaujinančių energetikos šaltinių. Ir Lietuva šitoje srityje yra tikrai labai ambicinga. Kalbėjome apie jūrinio vėjo projektus, kurie startuos jau netrukus. Kalbėjome, žinoma, ir apie kitą atsinaujinančią energetiką.
Taip kad pačios jungtys, mūsų integravimasis į elektros rinką yra labai gerai. Bet pačios jungtys elektros negamina. Ir šiuo metu priežastis, kodėl elektros kainos Lietuvoje yra vienos iš didžiausių – ne mūsų integracijos stoka. O todėl, kad mes absoliučiai didžiąją liūto dalį importuojame. Ir importuojame iš tokios zonos, kurioje kainos yra palyginti didelės. Ir tai tikrai yra problema, kurios mes per šią žiemą neišspręsime.
Bet turime pradėti spręsti kaip galima anksčiau, kad tai išspręstume bent vidutiniu laikotarpiu. O trumpuoju laikotarpiu taikyti tas priemones, apie kurias mes kalbėjome pokalbio pradžioje.
– Dar viena problema susijusi su elektros kainomis – verslas. Dalis jo jau nebeatlaiko aukštų kainų. Antradienį mes skelbėme apie visus darbuotojus atleidžiančią plastiko bendrovę, nes tiesiog per brangu jį gaminti. Kokių čia sprendimų reikėtų, nes verslai grasina bankrotais.
– Pirmiausia reikėtų sprendimų, žinoma, smulkiam ir vidutiniam verslui. Ir kiek man yra žinoma, šiam reikalui – antrajam pusmečiui, yra skirta 120 milijonų eurų. Tik nežinau, verslininkai skundžiasi, kad šitie pinigai jų nepasiekia. Tai reikėtų atkreipti būtent atsakingų institucijų dėmesį į tai, kad viena vertus numatome kompensacijas, kita vertus – jas kažkaip nelabai aktyviai taikome. Taip, verslui tai yra didelis iššūkis, nes elektros kainos Lietuvoje išaugo neproporcingai.
Kitaip tariant – palyginti su konkurentais Vakaruose, jie atsiduria mažiau palankioje situacijoje. Verslui sprendimai reikalingi taip pat, jie taip pat turėtų įeiti į bendrą planą, apie kurį kalbėjau.
„Vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau“
– Kaip apskritai vertinate Vyriausybės darbą? Anksčiau, kai su jumis bendravome, įvardinote ministrus, kurių darbu esate nepatenkintas. Kaip dabar vertinate Vyriausybės darbą ir tam tikrus ministrus.
– Na, aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokia a priori bloga valia, arba noras daryti negerus sprendimus. Tiesiog vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau. Todėl aš pirmiausia vertinu, ar žmonės mėgina pasimokyti iš klaidų ir tiesiog siekia geriausio. Ar vis dėl to jiems ir toliau nesiseka. Matau pastangas eilės ministrų daryti gerus sprendimus, bent jau siekti jų. Bet, na, kai kurių ministrų veikloje skandalų, nesusipratimų kol kas yra daugiau, nei realiai padarytų darbų.
– Ar nereikėtų keisti tam tikrų ministrų?
– Manau, kad mes pirmiausia pakalbėsime siauresniuose formatuose. Ir tikrai norėčiau pirmiausia matyti pačios Vyriausybės vadovės viziją – ką ji galvoja dėl atskirų ministerijų veiklos artimiausią politinį sezoną. Manau, kad tikrai bus galimybė apie tai padiskutuoti.
– Vienas iš paskutinių skandalų buvo Kaliningrado tranzitas. Dabar energetika yra paėmusi viršų visuomenės akyse, bet kaip jūs vertintumėte ir galėtumėte pasakyti – kaip visuomenei reikėjo traktuoti tai, kas įvyko su Kaliningrado tranzitu. Kur to priežastis?
– Iš tikrųjų situacija yra tokia, kad Europos Komisija tikrai, skirtingai nuo kai kurių, mėginančių aiškinti kitaip, turi diskreciją ir teisę būtent aiškinti sankcijų įgyvendinimo mechanizmą. Taip, iš pradžių galbūt nebuvo viso pilno paaiškinimo tuo metu, kai sankcijos dar realiai nebuvo įsigaliojusios.
Tuomet, kai atėjo jų įsigaliojimo momentas, paaiškinimas buvo pateiktas. Tikrai mes pasakėme savo nuomonę Europos Komisijai – kaip matome dalykus. Į mūsų nuomonę buvo atsižvelgta, sprendimas priimtas. Tiesą sakant, nebelabai suprantu, kodėl šį klausimą reikia kelti vėl ir vėl. Bendrame sankcijų mechanizme pagal savo svarbą ir svorį šitas klausimas yra kažkelintos eilės ir jis visiškai neturi jokios įtakos vienokiai ar kitokiai situacijai su V. Putino režimu.
Šiandien mes matome, kad V. Putino režimas, net ir degindamas dujas tuščiai į orą ir šildydamas Rusijos padangę, vis tiek pakankamai daug uždirba iš dujų todėl, kad dujų kaina yra išaugusi 10 kartų. Ir tai pagal savo svarbą tikrai yra dalykas, kuris turi kelti mums visiems didelį galvos skausmą. Ką daryti su šiuo režimu – nes mūsų sankcijos, kad ir kokios griežtos jos bebūtų, turi tik dalinį poveikį šiam režimui.
„Būtinos naujos sankcijos“
– Berods vakar Europos Komisija išplatino pranešimą, kad 10 procentų krito Rusijos BVP. Toks dabar sankcijų poveikis. Ką dar reikėtų daryti jūsų akimis?
– Kol kas tas kritimas nepasiekė platesnės Rusijos visuomenės dalies. Taip, jis tikrai ją anksčiau ar vėliau pasieks, bet su lyg tuo vyksta karas Ukrainoje. Toliau griaunama Ukraina, toliau žudomi žmonės, toliau žudomi nekalti žmonės. Ir kiekviena diena yra nepaprastai brangi. Ir todėl samprotauti makroekonomiškai, kad tai galbūt po pusės metų lems tokį ar anokį BVP sumažėjimą, nėra labai moralu.
Taip, mes turime kalbėti ir apie tai, kad Rusijos visuomenė turėtų greičiau pajusti šito karo pasekmes. Nes, neapgaudinėkime savęs, šiuo metu didžioji Rusijos visuomenės dalis remia V. Putino karą Ukrainoje. Reiškia – tikrai nėra moralu, kad tuo pačiu metu rusų turistai mėgaujasi malonumais vakarų Europos sostinėse, arba kurortuose.
Ir net kai kurie iš jų leidžia sau mokyti vakariečius gyventi, susidaryti kitokį požiūrį apie karą Ukrainoje. Ir tuo pačiu metu vyksta Ukrainoje karas. Man šitie dalykai yra visiškai nederantys. Diskusija jau yra prasidėjusi, kaip visada – iš pradžių atsiranda skeptikų. Bet priminsiu jums, skeptikų, ir labai didelių skeptikų buvo ir Ukrainos kaip kandidatės statuto klausimu. Viskas prasidėjo nuo kategoriško skepticizmo kai kurių ES valstybių, o viskas baigėsi priimtu spendimu. Taip kad aš tikiu, kad vieną dieną mes padarysime šiuos sprendimus. Nors kai kurioms valstybėms gal šiuo metu atrodo svarbiau pragmatiniai interesai – turėti daugiau rusų turistų savo žemėje.
– Jūs esate už visišką turistinių vizų išdavimo draudimą Rusijos piliečiams?
– Aš esu už visišką turistinių vizų Rusijos piliečiams išdavimo (draudimą, aut. p.). Nes mano nuomone, mums reikia ieškoti papildomų naujų priemonių Rusijos režimo esmei ir politikai pakeisti.
– Vakar kaip tik pranešta apie vienintelio Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo mirtį. Kaip jūs vertinate šią asmenybę?
– Labai matau prieštaringus vertinimus. Atvirai pasakius, nelabai suprantu kai kurių, ypatingai, vakarų valstybių atstovų euforijos, idealizuoto Tarybų sąjungos prezidento M. Gorbačiovo vertinimo. Mano nuomone, tai buvo kalėjimo prižiūrėtojas, kuris nusprendė, kad reikėtų atlikti tam tikras dalines reformas kalėjime: perdažyti fasadą, suteikti kaliniams galimybę skaityti laikraščius, ilgiau laikyti įjungtą elektros lemputę. Bet tai buvo tik tokio pobūdžio reformą. Tuo tarpu kaliniai norėjo išsiveržti į laisvę. Jie tai padarė, bet padarė prieš M. Gorbačiovo valią.
Taigi, jis pradėjo reformas, kurių vėliau nebegalėjo suvaldyti. Ir mano nuomone, tas pasakymas, kad ir jo požiūriu didžiausia klaida ir bėda buvo tai, kad Sovietų sąjunga iširo, pastato jį šalia V. Putino. Ir šiuo požiūriu aš negalėčiau jo vertinti kaip reformatoriaus, kuriam mes turėtume atiduoti didžiausią pagarbą.
Maža to, būtent M. Gorbačiovas dėl savo vadinamos reformų politikos ir galbūt tam tikrų iliuzijų vakaruose susidarymo dėl galimai kitokio Sovietų sąjungos veido, lėmė, kad vakarai ilgą laiką tęsė tą bendradarbiavimą ir partnerystės su Rusija politiką. Kuri vėliau išsiliejo į „Nord Stream 1“, „Nord Stream 2“. Ir dabar mes matome, kad tenka labai brangiai už tai mokėti. Už tas iliuzijas, kurias vakarai puoselėjo dvidešimt, trisdešimt, gal ir daugiau metų.
Žinote, turbūt tas vertinimas ir priklauso nuo to, kad vienos šalys, kurios nebuvo tame kalėjime, matė tą fasadą, kurį Sovietų sąjunga mėgina perdažyti. O mes, būdami kalėjime, matome tą kalėjimą iš vidaus. Tai toks ir būtų mano vertinimas.
– Jūs M. Gorbačiovą prilyginote V. Putinui ir pats V. Putinas, kaip pats sakėte, ir visi mes matome, pusę metų niokoja Ukrainą. Jūsų vertinimu – kokia bus ES laikysena ateinančius pusę metų karo atžvilgiu?
– Manau, kad mes vis tiek judėsime teisinga kryptimi. Nes tam tikri fundamentalūs, netgi sakyčiau – tektoniniai lūžiai mąstyme yra pasiekti. Taip, kaip visada bus galbūt vadovų, kurie šiek tiek labiau tiki vadinamojo pokalbio arba dialogo nauda. Ir bus atvirkščiai – valstybės, kurios laikosi nuomonės, ir Lietuva akivaizdžiai yra tarp jų, kad kalbėtis su šituo režimu nebėra jokios prasmės.
Reikia nuosekliai tęsti Rusijos izoliavimo nuo civilizuoto pasaulio politiką. Nes tai yra vienintelis kelias kuo greičiau sustabdyti karą Ukrainoje.
– Bet kol kas tas kelias nėra pakankamas.
– Jis nepakankamas ir todėl mes nuolat prieisime prie tos išvados – kad darome vis dar per mažai, turime įtraukti naujas priemones. Kurios plačiau paliečia visą Rusijos visuomenę, o ne tik oligarchų saujelę, arba Rusijos politinį elitą. Nes dar kartą kartoju – deja, Rusijos visuomenė šiuo metu karą remia. Situacija gali pasikeisti daug greičiau, nei mes tikimės.
– Į kurią pusę pasikeisti?
– Į teigiamą pusę. Paprasčiausiai – vis labiau ore Rusijos visuomenei tvyrant klausimui – kam visa tai buvo pradėta, kiek tai Rusijai kainuos ir kokias ilgalaikes, labai ilgalaikes pasekmes Rusijos visuomenei šis karas turės. Beje, labai neigiamas pasekmes. Ko gero nemažiau neigiamas, nei tas pasekmes, kurias jis turi Ukrainos visuomenei.
Ukrainos ekonomika, Ukraina yra griaunama. Bet Ukrainos dvasia stiprėja. Tuo tarpu Rusijos dvasia degraduoja.