Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pabrėžė, kad Vilniaus NATO viršūnių pademonstravo transatlantinės bendruomenės vienybę ir susitelkimą ginti laisvojo pasaulio vertybes, stiprinti euroatlantinės erdvės saugumą ir siekį remti Ukrainą iki pergalės.
„Turime bendrai siekti, kad Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ne mažiau svarbūs yra ir Vilniuje priimti sprendimai dėl NATO Rytų flango saugumo užtikrinimo – patvirtinti naujos kartos regioniniai NATO gynybos planai, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimas.
„Nors pasiekti planai ir labai svarbūs, jie patys savaime agresoriaus neatgraso – turime ir toliau kartu sistemingai dirbti, siekdami kuo greitesnio šių planų įgyvendinimo ir efektyvaus jų veikimo“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentai susitikime aptarė bendras šalių pozicijas dėl Ukrainos derybų siekiant narystės ES pradžios jau šiais metais, įšaldyto Rusijos viešojo ir privataus turto panaudojimo Ukrainai atstatyti, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai stiprinimo ir kelių jas apeiti užkirtimo.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė ir toliau siekti įsteigti Specialųjį tarptautinį tribunolą, kuris galėtų patraukti Rusiją atsakomybėn už karo ir agresijos nusikaltimus.
Prezidentai taip pat aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir bendrus infrastruktūros projektus.
Pasak G. Nausėdos, būtina paspartinti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, kuris sukurs geležinkelio jungtį tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bei visos ES, taip pat padės stiprinti Europos Šiaurės ir Pietų transporto ašį ir prisidės prie karinio mobilumo užtikrinimo, rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.