G. Nausėda spaudos konferencijos pradžioje prisiminė inauguracijos dieną ir ką tada jautė.
Šalies vadovas teigė, jog COVID–19 pandemija buvo vienas svarbiausių šių kadencijos metų įvykis.
„COVID–19 pandemija tap vienu iš svarbiausių antrųjų kadencijos metų išbandymų. Vakcinų, kaip iš žadėjome, šiandien Lietuvoje turi pakankamai, kad paskiepytų 70 procentų suaugusių šalies gyventojų“, – sakė prezidentas.
„Tai yra neabejotinai vienas iš akivaizdžiausių mūsų narystės ES privalumų, nes kitomis sąlygomis vargu ar galėjome tikėtis turėti tokią paspirtį būtent vakcinų prasme“, – teigė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad apie 800 tūkst. vakcinų nėra panaudota ir „dūla šaldytuvuose“.
Nepaisant biurokratinių trikdžių, ekonomika, pasak prezidento, gavo reikiamą postūmį įvairiomis formomis.
„Lietuvos ekonomika buvo viena geriausiai pandemijos iššūkius atlaikiusi pasaulyje – nebijau to žodžio. Tai lėmė masyvios valstybės investicijos į ekonomikos palaikymą ir vidaus vartojimo skatinimą“, – pažymėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas spaudos konferencijoje teigė, jog jo suburta sveikatos ekspertų taryba buvo skirta tam, kad pereinamuoju valdžių laikotarpiu politikai gautų mokslų paremtas žinias.
„Deja, pasigendu aktyvesnių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pastangų ir veiksmų, skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano – ar tai būtų 130 punktų planas gruodį, ar bent 5 žingsnių planas skatinant vakcinaciją dabar, paprasčiausiai nėra“, – kritikos SAM pažėrė G. Nausėda.
Jis kalbėjo, kad visa atsakomybė dabar yra SAM rankose.
Pasigenda vakcinacijos rezultatų: kuo Lietuva blogesnė?
Šalies vadovas teigė, kad tikslą paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų pasiekė 8 ES valstybės.
„Artimiausiomis savaitėmis tokių valstybių skaičius padvigubės. Artimiausiomis savaitės ir ES, kaip visuma, pasieks ir peržengs 70 proc. vakcinuotų gyventojų skaičių. Kyla klausimas, kuo Lietuva yra blogesnė ar kokias blogesnes starto sąlygas ji turėjo, kad jai šito tikslo šiandien pasiekti nepavyksta. Klausimas tebelieka atviras“, – teigė G. Nausėda.
Jo teigimu, tik aktyvesnis skiepijimasis padės apsaugoti nuo dar vieno karantino.
„Tikrai negalime sau leisti prabangos ateinantį rudenį vėl visuotiniu karantinu uždaryti verslus ir švietimo įstaigas, nes tai turėtų labai sunkių ir, svarbiausia, ilgalaikių pasekmių mūsų valstybei“, – kalbėjo prezidentas.
Priemonės – atšipusios
Spaudos konferenciją šalies vadovas G. Nausėda pradėjo nuo kritikos SAM. Prezidentas teigė, jog spaudimas SAM tik didėja.
„Mes dabar jau akivaizdžiai matome priežastinį ryšį tarp skiepijimosi ir susirgimų. Ir ypatingai, sunkių atvejų. Jeigu mes nenorime vėl užsidaryti rudenį, mes privalome išnaudoti likusius vasaros mėnesius ir padaryti tai, ką padarė kitos valstybės“, – ragino G. Nausėda.
Todėl jis žadėjo kelti klausimą – kokį planą SAM turi per likusius vasaros mėnesius.
„Pripažįstant tai, kad tai, kas buvo žadėta, nebuvo padaryta“, – sakė jis.
„Puikiai prisimenu kaip prieš 3 mėnesius man žmonės sakė – sutvarkykite tiekimą, mes vakcinuosimės. Tiekimas susitvarkė (…), bet šiuo metu turime 55 procentus. Manau, kad šiandien nėra aiškaus veiksmų plano, naudojamos priemonės yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių jau niekas nebežiūri. Dabar reikėtų identifikuoti, kurios grupės yra probleminės“, – aiškino G. Nausėda.
Jis teigė, jog jei tempai nespartės, teks kelti klausimą – „o kam reikalinga tokia sveikatos apsaugos ministerija, jei mes nepriartėjame prie to 70 procentų tikslo“.
Nepritartų privalomam skiepijimui: dar neišnaudojome visų instrumentų
Atsakydamas į klausimus šalies vadovas teigė, kad kol kas kalbėti apie privalomą skiepijimą nuo COVID–19 kai kurių specialybių žmonėms nereikėtų.
„Aš esu žmogus, kuris kažkada studijavo planinę ekonomiką, po to turėjo galimybę persikvalifikuoti ir įsisąmoninti rinkos ekonomikos pagrindus bei apginti disertaciją tuo klausimą. Galiu pasakyti vieną paprastą dalyką – niekada netikiu, kad problemą galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš tikiu motyvacijos jėga“, – pabrėžė prezidentas.
Šiuo metu, pasak G. Nausėdos, dar neišnaudoti visi instrumentai, siekiant paskatinti gyventojus skiepytis.
„Net ir tiems, kurie yra abejojantys, tai gali padaryti labai blogą poveikį, nes jie galvos „jei mane verčia, kažkas čia yra negerai“. Štai kodėl aš dar kartą sakau – mes toli gražu neišnaudojome visų būdų padidinti paskiepytųjų skaičių, kaip rodo kitų valstybių patirtis, ir pasiekti tą reikalingą kolektyvinį imunitetą, ir šiandien nekalbėti bei neerzinti visuomenės apie tai, kad mes kažkur tuoj visus surikiuosime prie sienos bei suvakcinuosime“, – teigė prezidentas.
Įvardijo pagrindinius pasiekimus ir esminę klaidą
Kaip savo pagrindinius pasiekimus G. Nausėda išskyrė indelį neįgaliųjų gerovės didinimui, pokyčių švietimo sektoriuje inicijavimą ir sutarimą dėl NATO viršūnių susitikimo organizavimo Vilniuje 2023 metais.
„Manau, kad tai yra tikrai unikalus pasiekimas, dėl kurio mes pradėjome dirbti jau prieš pusantrų metų“, – pažymėjo šalies vadovas.
Savo viena esminių klaidų G. Nausėda įvardijo tai, kad kadencijos pradžioje per daug skaitydavo ir sekdavo, kas ką komentuoja.
„Šiandien aš šito atsisakiau, stengiuosi kalbėtis su žmonėmis, nes tai pats geriausias šaltinis sužinoti, kaip atrodo situacija iš tikrųjų. Žmonės, jei kažkas yra ne taip, tikrai sako į akis. Jeigu kažkas yra taip, jie taip pat atvirai pasako.
Bendravimas su žmonėmis tiesiogiai yra kur kas geresnis dalykas nei skaityti spaudą. Tiesą sakant, pasidarė gerokai ramiau, jaučiuosi gerokai užtikrintesnis, tai tam tikras išvadas, kaupiantis patirčiai, darau ir aš“, – sakė G. Nausėda.
Užsienio politika
G. Nausėda savo kalboje skyrė dėmesį ir Rusijai bei Baltarusijai.
„Akivaizdžiai matome, kodėl Lietuvą reikia stiprinti: pirmiausia – Rusijos ir Baltarusijos veiksnys. Baltarusija tapo viena svarbiausių tarptautinės politikos temų. Aktyvi Lietuvos pozicija ginant demokratinę visuomenę ir tautos apsisprendimo laisvę, yra svarbi, girdima ir vertinama Europoje“, – teigė šalies vadovas.
ES požiūris į Baltarusiją, pasak G. Nausėdos, taip pat pasikeitė.
„Sankcijos, pagalba Lietuvai sprendžiant migrantų krizę, taip pat reikėtų paminėti ir tris Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Astravo atominės elektrinės saugumo bei įpareigojimą Europos Komisijai ieškoti bendrų sprendimų, siekiant apriboti baltarusiškos elektros energijos patekimą į kontinentinės Europos rinką“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis teigė ne kartą asmeniškai ES lygiu kėlęs ir Rusijos klausimą.
„Ir čia Lietuvos balsas yra akivaizdžiai girdimas. kaip pavyzdį galėčiau pateikti paskutinį EVT posėdį, kuriame mes nesutikome ir pasipriešinome pastangoms surengti Europos vadovų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Tam kol kas nėra jokių aiškių prielaidų, mes nematome pasikeitusio Rusijos elgesio savo kaimynų atžvilgiu“, – pabrėžė G. Nausėda.
Kaip vieną kertinių savo užsienio politikos elementų, prezidentas išskyrė Rytų partnerystės stiprinimą.
Kalbėdamas apie dvišalius santykius prezidentas G. Nausėda pabrėžė strateginę partnerystę su Lenkija. Dvišaliai santykiai su Vokietija ir Prancūzija vis dar „išlieka aukštai mūsų dienotvarkėje“.
„Ir žinoma EVT vienas iš svarbiausių istorinių sprendimų pernai liepos mėnesį – kai pavyko po ilgų derybų proceso pasiekti daugiametės finansų perspektyvos atgaivinimo ir atsparumo fondo dokumentą“, – spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
G. Nausėda įvertino ir situaciją Baltarusijos pasienyje. Jis teigė, kad dabar reikia kompleksinių sprendimų.
„Turime dirbti keliomis kryptimis – sienos kontrolė ir apsauga. Pripažįstame, kad šitoje vietoje to, ko nepadarėme per pastaruosius 10 metų, per vieną mėnesį nepadarysime. Dabar galime tik graužtis nagus, kad nepasirūpinome savo sienos kontrolę per paskutinius 10 metų, nors buvo aišku, prie kokios šalies mes gyvename“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda teigė, jog turi būti dedamos labai kryptingos ir rimtos pastangos, bendraujant su migrantų kilmės valstybėmis.
„Europoje šios problemos suvokimas yra labai aiškus“, – teigė jis.
Ragino imtis pokyčių: pyragą vis dar daliname neteisingai
Prezidentas taip pat kalboje išskyrė ir teisingos Lietuvos elementą – nepaisant atlaikytų pandemijos sukeltų ekonominių iššūkių, kalbėjo G. Nausėda, svarbu mažinti socialinę atskirtį, imtis pokyčių energetikoje, žaliojoje ekonomikoje bei skaitmenizacijoje.
„Tai nereiškia, kad paprasti Lietuvos žmonės pusbadžiu lauks, kol kepsime didesnį pyragą. Šią diskusiją apie pyragą – ar vis dar reikia kepti, ar jau galima dalinti – aš girdžiu nuo nepriklausomybės atkūrimo. Manau, kad praėjus 30 metų ir turint omenyje, kad pagal BVP vienam gyventojui praktiškai pralenkėme Portugaliją, beveik pavijome Ispaniją ir kitas, gerokai seniau ES esančias valstybes, gal vieną kartą pradėkime kalbėti apie tai, ar teisingai tą pyragą daliname“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėdos nuomone, minėtas „pyragas“ dalinamas neteisingai, nes vis dar tarpsta šešėlis, egzistuoja nepagrįstos lengvatos ir išimtys.
„Todėl atskirties mažinimas man yra toks pats svarbus uždavinys kaip ir valstybės stiprinimas, kadangi tai yra valstybės stiprinimas ne iš išorės, o iš vidaus“, – pabrėžė prezidentas.
„Aš noriu būti šiame pasaulyje, ne rojuje“
Prezidentui G. Nausėdai teko aptarti ir santykius su Vyriausybe ir valdančiąja dauguma.
„Aš nežinau, gal yra tokie lūkesčiai, kad viskas turi būti kaip rojuje. Bet jei būtų kaip rojuje – tai reiškia, kad esame ne šiame pasaulyje. Aš noriu būti šiame pasaulyje. Čia yra skirtingas įsivaizdavimas, skirtingi požiūriai. Ir kartais tie požiūriai tikrai skiriasi tiek ženkliai, kad reikia pripažinti, jog surasti bendro vardiklio nepavyksta“, – aiškino jis.
Aptartas buvo ir konfliktas dėl vykimo į EVT.
„Ne aš gi pradėjau šitą istoriją. Mes stengiamės išaiškinti vieną berods visiškai aiškų dalyką, kad tai yra prezidento prerogatyva, tai įtvirtinta Konstitucijoje. Ir šioje vietoje mes nelabai matome erdvės kažkokiai diskusijai. Bet aš jokių būdų neprieštarauju, būtų neprotinga prieštarauti aktyviai premjerės veiklai užsienio politikoje“, – tikino G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigė, jog susitiks su visais, kurie „turi gerų minčių“. Toks buvo G. Nausėdos atsakymas į klausimą ar jau rado laiko darbotvarkėje susitikti su LGBT šeimomis.
„Šiandien matau dvi priešingas sroves – vieni mėgina kaip tik atitolinti šitas sroves, mėgina demonizuoti vienas visuomenės grupes, kurios palaiko vienas vertybes, pateikia kaip nuskriaustas ir pažemintas kitas visuomenės grupes. Bet tai – nepasitarnaus užmegzti kontaktui ir pradėti diskusijoms“, – tikino jis.
Gerovės valstybės siekis
G. Nausėda toliau spaudos konferencijoje kalbėjo apie gerovės valstybės siekių įgyvendinimą.
„Man gerovės Lietuva – stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi ES valstybė. Tai tikslas, kuriam vieningai dirbame kartu su komanda“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie išlaidų gynybai didinimą.
„Išlaikome 2 proc. BVP gynybai dalį ir tą procentą didiname. Nepaisant to, kad metų viduryje buvo susiklosčiusi situacija, kai iškilo rizika šio tikslo įgyvendinimui, sutelktomis pastangomis kartu su Vyriausybe, Finansų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija problemą išsprendėme, papildomai finansuodami krašto apsaugą ir iškelta galva važiavome į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje“, – pabrėžė G. Nausėda.
Ten, akcentavo šalies vadovas, pavyko pasiekti „tokio įvykio, kuris Lietuvoje pagal savo svarbą nebuvo rengtas nuo mūsų Nepriklausomybės atkūrimo“ – NATO viršūnių susitikimas 2023 m. bus organizuojamas Vilniuje.
Dar vienas gerovės valstybės elementas – žalia Lietuva, spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas.
„Čia reikėtų prisiminti Prezidentūros inicijuotą Žaliosios Lietuvos memorandumą, kurį prieš gerą mėnesį pasirašėme su Europos Komisijos viceprezidentu“, – priminė G. Nausėda.
Jis teigė, kad žalios vizijos įgyvendinimas nėra šiaip „mados dalykas“.
„Tai puikus postūmis mūsų ekonomikai“, – aiškino šalies vadovas.
Svarbiausi tikslai tretiems kadencijos metams
G. Nausėda baigdamas savo pasisakymą įvardijo svarbiausius darbus kitiems metams. Anot jo, tai yra visiškas pandemijos suvaldymas ir pasirengimas naujiems pandemijos iššūkiams.
Taip pat ir valstybės saugumo užtikrinimas, gyventojų gerovės didinimas.
„Čia aš pirmiausia matau tikrai labai dideles aktyvios užsienio politikos galimybes“, – sakė jis.
Apie antrą kadenciją dar negalvoja
Prezidentas, paklaustas, ar jau galvoja apie antrąją kadenciją, atsakė neigiamai.
„Šiandien aš tikrai labai atvirai pasakysiu – apie tai negalvoju, nes man, tiesą sakant, tai yra neįdomu dėl daugelio aplinkybių. Pirma, mes neįgyvendinome to, ką pažadėjome žmonėms prieš pirmąją kadenciją, turiu dar gerus tris metus“, – teigė G. Nausėda.
Jis išreiškė viltį, kad pokyčių dar pavyks pasiekti daugiau.
„O kita kadencija... Žinote, gyvenimas yra labai įdomus – ir sveikatos dalykai gali turėti įtakos, ir kiti planai. Šiandien tikrai yra per daug ankstyva ir, jeigu kažkas jau žino, ką aš darysiu 2024 metais, rei6kia, kad jie turi daugiau informacijos nei aš“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda prezidento pareigas eina nuo 2019 metų liepos 12 dienos. Prieš tai šalies vadovė dvi kadencijas buvo Dalia Grybauskaitė.
