„Šiandienos geopolitiniai iššūkiai, kuriuos patiria mūsų valstybė – tai dar viena proga mums atminti istorines pamokas. Prisiminti vienybę, kuri ne kartą padėjo Lietuvai atsilaikyti, kai kiti krito, ir sutelktomis jėgomis žengti pirmyn“, – šventinėje Liepos 6-osios vėliavų pakėlimo ceremonijoje teigė G. Nausėda.
„Aštuonis amžius mokomės gyventi ir veikti drauge. Kartu mes daug išmokome. Kartu siekiame kurti geresnę ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Surėmę pečius atremiame tuos, kas kėsinasi į mūsų laisvę“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda taip pat išskyrė vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmenybę. Jo teigimu, Mindaugas ne tik sukūrę valstybę, bet ir nubrėžė jos trajektoriją.
„Išskirtinė galimybė – būti pirmam. Padėti pamatus ateities galybei. Per amžius rodyti kelią ainių kartoms. Visa tai, ir dar daugiau, pavyko nuveikti Lietuvos karaliui Mindaugui. Šią gražią vidurvasario dieną minėdami Valstybės dieną, mes lenkiamės neprilygstamai energijai ir nuovokai valdovo, kuris iškirto Lietuvai vietą Vakarų civilizacinėje erdvėje“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Mindaugas, žygiuodamas su Lietuva, – savo artimiausiais bendražygiais – ne tik sukūrė valstybę, bet ir ilgam nubrėžė jos trajektoriją. Šio postūmio pakako, kad Lietuvos idėja pasiektų mūsų dienas, atlaikiusi visus išbandymus ir negandas“, – tikino jis.
Prezidentas kalbėjo, kad lietuviai vienybę bei ryžtą išreikšdavo ir dainuodami, taip ieškodami paguodos priespaudos amžiais bei išreikšdami viltį atsiimti nepriklausomybę.
„Simboliška, kad šių metų Valstybės dieną vainikuos šimtametės Dainų šventės baigiamasis koncertas. Simboliška, kad šiandien su mumis švenčia ir Estijos – broliškos dainuojančios tautos – Prezidentas Alaras Karisas, už ką jam esu nuoširdžiai dėkingas“, – sakė G. Nausėda.
„Tegul ši diena – Dainų diena – mums visiems įkvepia dar daugiau meilės žaliuojančiai Tėvynei. Daugiau ryžto rūpintis vieni kitais. Daugiau energijos kurti gražesnę bei saugesnę Lietuvą“, – pabrėžė jis.
Estijos prezidentas: Dainų šventės okupacijos metais buvo pasipriešinimo simbolis
Šventinėje ceremonijoje taip pat kalbėjęs Estijos prezidentas Alaras Karisas tikino, kad Dainų šventės okupacijos laikotarpiu buvo pasipriešinimo simbolis, užtikrinęs šalių kultūros tęstinumą.
„Mus vienija džiaugsmas, kurį dovanoja muzika. Tiek Estija, tiek Lietuva puoselėja Dainų švenčių tradiciją, kuri giliai įsišaknijusi mūsų kultūrinėje tapatybėje. Chorinė muzika yra mūsų bendrojo paveldo dalis, stiprinanti mūsų istorinius saitus. Dainų šventės buvo labai svarbios mūsų tautinio atgimimo ir nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu“, – kalbėjo A. Karisas.
„Sovietų okupacijos metais Dainų šventės buvo pasipriešinimo simbolis ir mūsų kultūros tęstinumo laikas, kovoje su rusifikacija“, – pažymėjo jis.
A. Karisas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai kovoja su tuo pačiu blogiu, su kuriuo prieš dešimtmečius kovoja Lietuva bei Estija. Jis taip pat išreiškė viltį, kad nevaržomai tautines dainas ateityje galės dainuoti ir baltarusių tauta.
„Šiandien mūsų bičiuliai ukrainiečiai kovoja su tuo pačiu blogiu, su kokiu anuomet kovojome mes. Kovoja, kad išsaugotų savo nepriklausomybę ir turtingą kultūrą“, – sakė Estijos vadovas.
„Kartu puoselėjame vertybes ir palaikome ukrainiečius jų kovoje su agresoriumi. Esame teisingoje istorijos pusėje. (...) Tikimės, kad vieną dieną ir baltarusiai nevaržomi galės dainuoti savo tautines dainas“, – viltį išreiškė jis.
Šeštadienį sostinės Vingio parke 100-mečio Dainų šventės koncertinį ciklą uždarys Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.
Šeštadienio popietę regionus, miestus ir šalis pristatančia atributika pasipuošę Dainų šventės dalyviai sostinės gatvėmis žygiuos nuo Katedros aikštės iki pat Vingio parko.
Pasibaigus eisenai, specialiai Dainų dienai „Kad giria žaliuotų“ pastatytoje Vingio parko estradoje dainuos maždaug 12 tūkst. atlikėjų. Anot organizatorių, šis koncertas apibendrins visą šimtmetį mininčios Dainų šventės savaitę.
ELTA primena, kad jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyksta šių metų birželio 29–liepos 6 dienomis.