„Nieko naujo – bankinės analizės formatas tęsiasi. Deja, tikslumas toks pats, kaip ir euro įvedimo prognozių. Galiu tik priminti, kad Vyriausybės darbų ataskaita dar nėra pristatyta, o analitikas savo „tyrime“, deja, akivaizdžiai painiojasi“, – teigė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis sukritikavo G. Nausėdos komandos atliktą analizę, ir teigė, kad nereikėtų vertinant Vyriausybės darbų planą atlikinėti tiesmukų aritmetinių veiksmų.
„Yra netikslumų. Man atrodo, pirmiausi, nereikėtų atlikinėti tiesmukų aritmetinių veiksmų. Vyriausybės veiksmų planas ketveriems metams yra išdėliotas į atskirus veiksmus.
Rengiant jį, kaip pradinį projektą, kai kur buvo išdėliotos per daug smulkios priemonės. Tas pasakymas, kad atsisakyta 87 veiksmų, nėra tiesa. Jų nėra atsisakyta, tiesiog kai kurie jų yra konsoliduoti“, - sakė A. Mačiulis.
Pasak jo, kai buvo įdiegtas projektinis valdymas paaiškėjo, kad etapais prižiūrint veiksmų įgyvendinimą kartais reikia koreguoti terminus arba papildyti planą kai kuriais veiksmais.
Vicekancleris neneigė, kad kai kurie darbai vėluoja. Tai esą yra objektyvių sričių, pavyzdžiui, švietimo srityje atėjęs naujas ministras paprašė daugiau laiko peržiūrėti su švietimo reforma susijusius klausimus.
Nausėda: Vyriausybė vėluoja
Kandidatas į prezidentus G. Nausėda sako, kad Vyriausybė, paskelbusi, jog iki 2019 metų įvykdė 86 proc. numatytų darbų, nutylėjo, kad dalies darbų terminus perkėlė į 2019 ir 2020 metus. Grąžinus terminus ir darbų apimtis į Vyriausybės darbo pradžioje patvirtintą planą, įvertinus visus išbrauktus darbus ir įtrauktus naujai užsibrėžtas veiklas, paaiškėja, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo įsipareigojimus gyventojams vykdyti vėluoja 21-27 proc., t.y. maždaug ketvirtadalio pažadėtų darbų neatliko laiku, rašė ELTA.
„Vyriausybė gudrauja, sakydama, kad įvykdė 86 proc. numatytų darbų, nes nepasako, kad nemaža dalis jų buvo išbraukta iš pradinio plano, kituose darbuose sumažinti tikslai, dar kita dalis suplanuotų veiksmų perkelta į priešrinkiminius metus, kuomet įgyvendinimas paprastai sulėtėja, o į planą įtraukti nauji darbai nekompensuoja išbraukymų ir perkėlimų. Vyriausybės vadovui derėtų nepasiduoti pagundai pažymių knygelėje įrašytą šešetą mėginti ištaisyti į aštuonetą, kaip kartais daro moksleiviai, kad geriau pasirodytų prieš tėvus“, - teigia ekonomistas G. Nausėda.
G. Nausėdos rinkimų štabo specialistų komandai išanalizavus Vyriausybės viešai skelbiamus dokumentus paaiškėjo, kad 2017 m. pradžioje LRV programos įgyvendinimo plane numatyta 813 veiksmų, o 2019 m. pradžioje jau numatyti 783 veiksmai, 2017-2018 m. iš programos išbrauktas 41 veiksmas, o programa papildyta 11 naujų darbų.
Tarp Vyriausybės laiku neįgyvendintų pažadų - nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose, studentų socialinės paramos atnaujinimas, Lietuvos kultūros strategijos parengimas ir patvirtinimas, savivaldybių infrastruktūros optimizavimas ir subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas.