Minėdamas 28-ąsias Konstitucijos metines ir kalbėdamas apie šio pagrindinio įstatymo svarbą, šalies vadovas pabrėž, kad pirmiausia tai yra universaliomis vertybėmis grįstas Tautos bendro gyvenimo ir Valstybės gyvavimo pamatas.
"Be kita ko, Konstitucija neišvengiamai yra ir gerovės valstybės – tokios valstybės, kurioje užtikrinama teisės viršenybė ir įtvirtinamas atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės siekis, – pagrindas.“
Vykstančių Seimo rinkimų kontekste prezidentas pakvietė atkreipti dėmesį į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėkūrai, ir visų pirma – jos kokybei.
Pasak šalies vadovo, naujų teisės aktų priėmimas privalo būti viešas ir skaidrus, grindžiamas ekspertinėmis žiniomis, kaštų ir naudos analize, poveikio reguliuojamoms sritims įvertinimu. Labai svarbu vykdyti ir jau priimtų teisės aktų įgyvendinimo stebėseną bei laiku identifikuoti didžiausius trūkumus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandien teisinio reguliavimo stebėsenos vykdymas yra nepakankamas, rengiamų teisės aktų poveikio vertinimas neretai atliekamas formaliai arba iš viso neatliekamas, į sprendimų priėmimą ir viešas diskusijas per mažai įtraukiama visuomenė.
„Formalistinis požiūris tampa priedanga teisės aktams, kurie būna neskaidriai suderinti ir tarnauja siauriems interesams, atsirasti. Vis dar matome atvejų, kai įstatymai priimami ar keičiami pagal konkretų atvejį, asmenį ir rinkimų kampanijos logiką, paskubomis, ne tik nediskutuojant su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, bet ir ribojant jų galimybes sureaguoti“, – sakė prezidentas.
Lyginant su ES teisėkūros procesais pabrėžtinas ir išskirtinis mūsų parlamento aktyvumas ir pirmavimas Europoje pagal priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų skaičių, kas tikrai nepagerina jų kokybės. Seime laiko svarstomiems projektams skiriama vis mažiau, o vidutiniškai per posėdį priimamų teisės aktų tik daugėja ir šioje kadencijoje pasiektas aukščiausias visų laikų vidurkis – 7,5 projekto per posėdį. Prezidentui ir teisininkų bendruomenei susirūpinimą kelia ir tendencija svarbius klausimus Seime spręsti skubos arba ypatingos skubos tvarka, taip užkertant kelią subalansuotam ir racionaliam sprendimui priimti.
Šalies vadovo teigimu, nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams, tačiau trūksta sprendimų, kurie reikšmingai pagerintų Lietuvos teisėkūros proceso kokybę. Prezidentas patikino, kad politinės valios siekti permainų Prezidentūroje netrūksta, o po rinkimų daugiau jos galbūt išvysime ir kitose valdžios institucijose, tačiau kokybiniams pokyčiams įgyvendinti ne mažiau svarbi ir kompetencija bei profesionalumas – tai yra vaidmuo, kuris tenka teisininkams.
Susirinkusieji kėlė pasiūlymus ir idėjas, kaip užtikrinti veiksmingą rengiamų teisės aktų poveikio vertinimą ir jau priimtų stebėseną, diskutavo apie galimas teisėkūros procesų kokybės gerinimo priemones, sutarė dėl būtinybės tuo tikslu siekti politinio ir institucinio dialogo, stiprinti teisinę ekspertizę bei įvairių valstybės institucijų teisininkų bendradarbiavimą.
Renginyje pranešimus skaitė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas, diskusijoje dalyvavo VU Teisės fakulteto profesorius, advokatas dr. Vytautas Mizaras ir dėstytojas dr. Donatas Murauskas, MRU docentas, teisėjas dr. Ernestas Spruogis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė, Seimo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos kanceliarijų padalinių vadovai doc. dr. Alvidas Lukošaitis, Andrius Kabišaitis, Rimvydas Pilibaitis, Sigita Ščajevienė, Dalia Baležentė. Ministerijų ir kitų institucijų teisininkams buvo suteikta galimybė stebėti diskusiją nuotoliniu būdu.