„Prezidentas metinį pranešimą ketina skaityti Seimo pavasario sesijos pabaigoje. Tiksli jo data dar nėra numatyta. O pats pranešimas jau yra pradėtas rengti“, – portalui „Delfi“ teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Pasak šalies vadovo atstovo, kaip ir daugelis kitų projektų Prezidentūroje, tai yra komandinis darbas.
„Medžiagos rengime dalyvauja visos patarėjų grupės. Tačiau, suprantama, pagrindines metinio pranešimo linijas brėžia Prezidentas“, – teigė A. Bubnelis.
Pranešimo forma nėra kaip nors apibrėžta
Prezidentės Dalios Grybauskaitės komandoje trumpai dirbusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Audronė Nugaraitė mano, kad kiekvienam prezidentui prieš pirmąjį metinį pranešimą – pirmiausia, tai yra nežinomybės metas.
„Pačio pranešimo forma nėra kažkaip apribota arba labai aiškiai (kaip dokumentas arba instrukcija) įteisinta, kad ten būtų aiškiai nurodyta, kas jame turi būti. Kiekvienas vadovas pasirenka savo formą, prioritetus, aspektus, kuriuos jis nori akcentuoti ir išryškinti“, – aiškino A. Nugaraitė.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad gerovės valstybės konceptas, su kuriuo į savo poziciją atėjo G. Nausėda, yra nevienalypis.
„Jame yra labai daug įvairių aspektų, kuriuos per tuos metus pavyko arba nepavyko padaryti. Metinis pranešimas nuo Valdo Adamkaus laikų yra savotiškas vertinimas iš šalies vadovo lygio – ir valstybės, ir kartu savo paties, prezidento, vaidmens“, – kalbėjo A. Nugaraitė.
Trumpam sukelia daug reakcijų
VDU profesorė labai stipriai nesureikšmino metinio pranešimo kaip pokyčių katalizatoriaus vaidmens.
„Turime patirtį, kad prezidentas perskaito pranešimą, tuo metu ta tema paverda dvi tris dienas arba savaitę žiniasklaidoje, socialinėje medijoje, padiskutuojama, pavertinama, ir viskas tuo pasibaigia“, – sakė A. Nugaraitė.
Pasak mokslininkės, per tą pranešimą prezidentas gali reziumuoti, kiek jam pavyko įkopti į savo užsibrėžtą gerovės kalną.
„Ir toliau jis turi visą laiką žingsniuoti, sugrįždamas prie to paties dalyko. Dabar dažniausiai būna taip, kad metinis pranešimas įvyko, įvykis sprogo, visi padiskutavo, ir visi užmiršo.
Po trijų keturių mėnesių praktiškai niekas nebediskutuoja, kas ten buvo parašyta. Grįžta atgal po to, kai būna antras, trečias, ketvirtas ar devintas pranešimas“, – sakė A. Nugaraitė.
Grybauskaitės pranešimus pradėdavo rengti dar prieš pusmetį
Prezidentės D. Grybauskaitės atstovu spaudai dirbęs parlamentaras Linas Balsys gerai žino užkulisius, kaip tokio tipo pranešimai yra rengiami.
„Aš visiškai nežinau, kaip prezidentas G. Nausėda yra organizavęs savo komandos darbą. Man sunku pasakyti, kaip tie pranešimai galėtų gimti, kas jį rašo – ar tai vienas žmogus, ar komanda.
Mano laikais, kai dirbau prezidentės D. Grybauskaitės komandoje, tai būdavo kolektyvinis darbas, kartu būdavo vienas žmogus – dažniausiai juo būdavau aš, kaip spaudos tarnybos vadovas, atsakingas už visą sukoordinavimą. O patarėjų komanda pateikdavo medžiagą svarbiausiais klausimais“, – pasakojo L. Balsys.
Pasak buvusio tuometinės šalies vadovės atstovo, D. Grybauskaitės komanda jau likus geram pusmečiui iki pranešimo skaitymo pradėdavo galvoti, rūšiuoti, atrinkinėti ir kaupti faktus, užsirašinėti pastabas.
„Pradžioje kiekvienas patarėjas pateikdavo pastabas nuo savęs, paskui man arba kalbų rašytojui, arba ir man, ir kalbų rašytojui , tekdavo viską versti tekstu. Žinoma, viską derindavome su prezidente, ji turėdavo savo nuomonę, taisydavo“, – pasakojo L. Balsys.
Pasak jo, tokiu būdavo atrenkami faktai, sudėliojamos centrinės temos ir akcentuojamieji dalykai, ir likdavo nušlifuoti tekstą.
„Ieškodavome frazių, už kurių būtų galima „užsikabinti“, kurios nuskambėtų ir padėtų geriau perteikti pranešimo esmę. Paskui tekstas paruošiamas, spausdinamas, ir viskas keliauja į Seimą“, – pasakojo L. Balsys.
Svarbios ir natūralios šalies vadovo savybės
Buvęs prezidentės atstovas spaudai pastebėjo, kad G. Nausėdos kalbėsenos stilius yra kitoks. Jis kalba sudėtingesniais ir ilgesniais sakiniais nei D. Grybauskaitė.
„Rašant kalbas arba pranešimus prezidentei, tekdavo (bet tai yra visiškai normalu) prisiderinti prie žmogaus natūros. Pagal viešųjų ryšių mokslą, būtina kalbas rašyti taip, kad žmogus, kuris jas skaito, jaustųsi patogiai, taip, kaip jam įprasta“, – sakė L. Balsys.
Tikisi, kad skirs dėmesio gerovės valstybės idėjai
Šiuo metu Seimo nario pareigas einantis L. Balsys tikisi, kad G. Nausėda per savo metinį pranešimą išplėtos gerovės valstybės idėją.
„ Kai jis su ta idėja ėjo į rinkimus, man ta idėja atrodė labai patraukli, nes man asmeniškai tai atrodė labai svarbus dalykas. (…) Norėtųsi, kad jis išplėtotų, ką jam jau pavyko padaryti per tuos metus? Kol kas nematau, kad būtų kažkas labai išplėtota, ta tema buvo pagauta ir kažkaip nusibarstė – politinės partijos ją pasigavo, nes visiems tiko ir patiko, tačiau norėtųsi išgirsti: koks, prezidente, yra Jūsų planas, kaip gerovės valstybė čia pas mus formuosis?“, – sakė L. Balsys.
Parlamentaras mano, kad kalboje greičiausiai bus paminėta ir pandemija.
„Tai yra svarbus valstybės gyvenimo įvykis, daug ką keičiantis, tame tarpe ir gerovės valstybės koncepcijos viziją jis galėtų koreguoti“, – sakė L. Balsys.
Pareiga įtvirtinta Konstitucijoje
Naujienų agentūra BNS yra paskaičiavusi, kad prezidento Valdo Adamkaus metiniai pranešimai būdavo vidutiniškai dukart ilgesni nei D. Grybauskaitės.
Prezidento Algirdo Brazausko metiniai pranešimai Prezidentūros interneto svetainėje nėra viešai skelbiami.
Prezidento pareiga skaityti metinį pranešimą yra įtvirtinta Konstitucijoje. Joje rašoma, kad prezidentas turi pasisakyti „apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“.